Lietuva, kaip ir visas pasaulis, artėja globalios katastrofos link. Šiandien ir politikai vis garsiau pripažįsta, kad  Europos Sąjunga bei visas Pasaulis yra gilioje krizėje. Žmonės gyvena baimėje dėl ateities. Esu jau senokai išanalizavęs padėtį, padaręs išvadas bei pateikęs visa tai viešai...
 

Tautiškumo reikšmė žmogaus gyvenime grindžiama įvairiai. Vieniems tai – savasties išraiška, kitiems – objektyvus žmogiškosios būties dėsnis, tretiems – dorovinė kategorija ir ugdantysis veiksnys. 
 

Daugiau nei dvidešimt metų Lietuvoje viešpatauja oligarchija. Išblėsus Atgimimo Sąjūdžiui, jo vietą užėmė skirtingos kilmės, bet tų pačių vertybių ir tikslų politiniai uzurpatoriai. Vieni jų perėjo tą patį Sąjūdį, bet išdavė jo keltus idealus. Kiti subrendo okupantų kolaborantų gretose. Treti atėjo iš įvairių verslo struktūrų, pačią politiką versdami verslu.

Permainos Romos Katalikų Bažnyčioje įsibėgėjo. Po kelių savaičių popiežiaus Pranciškaus sudaryta kardinolų komisija skelbs rekomendacijas dėl tolesnių Kurijos, Šventojo Sosto administracinio aparato, reformų. Viskas rodo, kad Bažnyčios atsinaujinimas įvyks – tačiau niekas nežino, kaip toli žengs popiežius reformatorius.

Paskutiniaisiais metais nerimą kelia dabartinės policijos vadovybės bandymai Lietuvą paversti policine valstybe, jos demonstruojamą dvigubų standartų taikymą atskiriems piliečiams, grubiais Konstitucijos bei įstatymų pažeidimais.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis išdrįso nutraukti policijos ir prokuratūros inicijuotą bylą moteriai, prieš kurią per Garliavos šturmą neteisėtai smurtavo policija.

Homoseksualų paradas įvykęs 2013 metų liepos 27 dieną - tai juoda diena Lietuvos visuomenės istorijoje, kai mūsų teismai ir valdžia pasidavė iškrypėlių iš ES spaudimui ir paaukojo savo šalies, absoliučios daugumos gyventojų siekį, gyventi sveiko mastymo ir dorovės aplinkoje, vardan saujelės vietinių ligonių, remiamų užsienio pinigų ir gyvosios masės desanto. Net tų užsieniečių plakatų nepasivarginta išversti į lietuvių kalbą, kas rodo, jog pati Lietuvos visuomenė niekam ten nerūpėjo. Matyt visuomenei teks pasirūpinti savimi pačiai, jei jau nei valdžia, nei teismai, nei policija jos interesų saugoti nenori - policija arkliais net mindė žmones - tuo net sunku patikėti, jei nebūtų filmuotos medžiagos...

Kyla klausimas: „Kodėl du su puse tūkstančio metų kalbama apie „pilietinę visuomenę“, o pasiektas tik toks rezultatas? Deja, atsakymas gali būti tik toks – „pilietinė visuomenė“ utopija. Ji yra tikėjimo objektas (t. y. demokratų Dievas), o pati demokratija yra religija.

2013-07-06         16:01

 „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“  "Sprinter" tyrėjų užduodamame klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje nacio- nalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. 

Į pirmąsias gretas rikiavosi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos merginos ir vaikinai. Buvo dalijamasi plakatais, vėliavomis, mėginama sustatyti darnią koloną. Pasirengimą ir vis prisijungiančius žmones akylai stebėjo policija. Tiesą sakant, pradžioje atrodė, kad policijos daugiau, nei eisenos dalyvių. Tokios gausios pajėgos Kaune, Vasario 16-osios dieną, labiau priminė grįžimą į 1972-uosius, kai susidegino Romas Kalanta.

Jau penktus metus iš eilės tautinis jaunimas kviečia į kraujo donorystės akciją, kuria simboliškai prisimenami visi kraują už laisvę lieję tautos didvyriai. Jų dėka šiandien gyvename nepriklausomoje šalyje ir kraujo lieti mums nebereikia, todėl kiekvienais metais siūlome prisiminti šių žmonių žygdarbį ir pagerbti jų drąsą – paaukoti savo patriotiško kraujo, kartu pagelbėjant ir į nelaimę papuolusiems tautiečiams...

2013-01-14       10:25