Išaiškinti dvasingumą vien techniniais ar moksliniais terminais be Dievo sąvokos supratimo tiesiog neįmanoma.
Objektyviai DIEVAS – tai Aukščiausiasis Įstatymas, kuris valdo Visatą. Viskas paklūsta šiam Įstatymui. Jo suvokimas ir laikymasis leidžia kiekvienam individui vystytis bei tobulėti dvasinėje ir dorovinėje plotmėje.
|
Dievas - aukščiausioji valdymo hierarchijos instancija.
Dievas – asmenybė su tobulu charakteriu
Terminas "Dievas" apima galią, asmenį ir tvarką (harmoniją).
Savo egzistavimą Dievas įrodo kiekvienam žmogui asmeniškai, jeigu žmogus to siekia. Žmogui tereikia pripažinti Dievą ir kreiptis į jį, ir jis gaus asmeninį Dievo vadovavimą per gyvenimiškas situacijas, įvykius, nes taip veikia žmogaus smegenys, sąmonė, psichika ir viso organizmo esmė.
Kiekvienas žmogus, jeigu nori, turi savo ryšį su Dievu, kuris kalba su žmogumi gyvenimo įvykiais, situacijomis.
Vartotojiškoje visuomenėje sąvoka Dievas nustoja būti suvokiama kaip absoliučių vertybių, kurios nulemia visą žmogaus gyvenimą, šaltinis.
Iš kitos pusės, Dievo egzistavimo klausimas palaipsniui pereina iš religinių-filosofinių svarstymų į mokslinių tyrimų sritį ir leidžia mokslininkams pagrįsti Viršintelekto, valdančio Visatą, egzistavimą.
Vienas žymiausių XX amžiaus fizikų Artur Kompton, Nobelio premijos laureatas, sakė:„Tikėjimas prasideda nuo žinojimo, kad Aukščiausiasis Protas sukūrė Visatą ir žmogų. Man nesunku tuo tikėti, nes plano buvimo faktas, taigi ir Proto – nenuginčijamas. Tvarka Visatoje, kuri atsiskleidžia prieš mūsų akis, pati liudija apie paties didingausio ir pakylėtojo teiginio: „Visa ko pradžioje – Dievas“ tikrumą.
Panašius tvirtinimus skirtingu laiku skelbė Albertas Einšteinas, Maksas Plankas, Čarlzas Darvinas, A.D. Sacharovas ir daugelis kitų pasaulio mokslininkų.
Viską valdo Dievas, Kūrėjas, savo kūrybos Šeimininkas.Terminas "Dievas" apima galią, asmenį ir tvarką (harmoniją).
|
Gyvenimas - gyva esama realybė, kurioje vyksta Kūrėjo ir kūrinių santykiai.