Dievo balsas

Dievas kiekvieną gyvą būtybę apdovanojo sugebėjimu pažinti tiesą ir atskirti nuo melo.

Sugebėjimas atsijoti tiesą nuo melo, tikrovę nuo iliuzijos, yra intelekto ir intuicijos reikalas.

Turintys intelektualinius sugebėjimus valdo tuos žmones, kurie to neturi.

Turintys intuityvius sugebėjimus, tai reiškia - savo ryšį su Dievu - gyvena visiškai nesuprantamą gyvenimą visiems likusiems.

Kaip gi vyksta intuityvios Dievo siųstos informacijos atpažinimas?

Žmogus gali gauti informaciją ir:

1. ...nepastebėti jam skirtos Dievo siųstos informacijos;

2. ...nepriimti informacijos, o išreikšti nuomonę: "melas, blogis, gėris, nesąmonė, ne mano reikalas ir pan."

3. ...gali susimąstyt, sulyginti intuityvią informaciją su jau esama jo požiūriuose ir sudėti į savo požiūrių lentynėlę, o neradus naujai informacijai vietos, tiesiog atsidusti: "tai ne man", nors jis galėtų savo smegenyse sukurti naują lentyną - naujom galimybėm, tačiau neturi tam energijos;

4. Žmogus gali naują informaciją nebeįtalpinti į savo sugebėjimą suvokti visumos ir pajausti, kad tai, ką jis sužinojo yra "pasaulio pabaiga" arba jo asmeninė "pabaiga". Tada vietoje galimybių atsiranda baimė gyventi, oi kaip viskas yra blogai, neturiu šansų ir pan.

5. ... gali suprasti, kad jo pasaulio matymas niekur jo neatvedė, ir kad gyventi toliau, pradės keisti save, savo įpročius;

6. ... gali į informaciją reaguoti gyvenimiškai: griežtai sustiprins savęs kontrolę, o tai reiškia pats ves save per gyvenimą savo turimomis atsirinktomis žiniomis.

Disciplina tai - laisvė nuo kieno tai įdiegtų stereotipų.

Žmogus visada gauna informaciją, kuri turi išvesti jį iš esamo lygio - pakeisti jo sąmonės talpinimo galią: iš ligos, iš problemų, iš visų paklydimų, [b]tačiau, jeigu jis ją atmeta[/b], į jos vietą ateina visos kitos informacijos, pagal žmogaus esamą lygį, todėl galima teigti, kad tik pats žmogus laiko save ribose ir problemose.

Kai žmogus sužino naują pažangesnę informaciją ir reaguoja į ją su baime, agresija, panieka, isterija, kaip kad į: tik augalinį maistą, grūdinimosi būtinumą, atsisakymą kvaišintis, tai rodo, kad žmogus savo viduje yra pasimetęs, nesurinktas tobulam egzistavimui, o informacija ir ateina būtent  tai padėčiai pakeisti.

Teisingai ar neteisingai gyventi - renkasi pats žmogus.

Dievas kiekvienam individualiai parodo akivaizdų tiesos kelią, tačiau neįtrina jo į žmogaus psichiką - nepažeidžia jo laisvės ir valios.

Dievo vedimas skiriasi nuo šamanizmo, vedinės magijos kultūros, religijų ir ateizmo, tuo kad informacija pateikiama juose yra "nuo savęs" subjektyvi, yra tai, kad žmonės iš ten gauna informaciją, kurios jų psichika gauti yra dar nepasiruošusi :!:

Gyvasis Vienintelis Dievas apsaugo žmogų nuo situacijų ir informacijos, kurios traumuoja jo sielą, jeigu žmogus klausosi Jo.

 Tačiau "dvasiniai" mokytojai, mokslai kiša į žmogų visokį "žinių" šlamštą, daro iš Dievo... studijas, egzaminus ... ir vadina tai dievo žodžiu...

Štai kodėl nuo visokių rebefingų, dvasinių praktikų, meditacijų, žmonėms pasimaišo protas, ir jie nebeskiria realybės nuo haliucinacijų, savo artimųjų, nuo svetimų, nes tie, kurie juos to mokina, yra žmonės, pasigavę tiesos lašą ir padarę iš jo biznį, ir jiems nusispjaut ar žmogus eina pirmyn ar atgal, svarbu, kad jis moka pinigus.

Jeigu žmogus turi giluminį poreikį jis tikrai žino ir girdi Dievo vedimą be jokių tarpininkų.

Laikas parodo, ar yra vedamas teisingai. Tačiau, jeigu, turėdamas Dievo vedimą, pradeda abejoti, ieškoti kitų žmonių nuomonių, jis nukrypsta nuo tikslo tiek, kiek žmonių nuomonių prisiklauso, jeigu ir sieks savo tikslo, visi jam patarinėję, stos skersai kelio nenumatytomis problemomis.

Dievo balsas ar egregorų valdymas? Kaip atskirti, kieno balsą girdi žmogus?

Reikia turėti kriterijus, pagal kuriuos galima orientuotis. Vienas jų - sąžinė. Kitas - meilė. Ar gali mylintis užmušti? Pažiūrėkite ką jūsų dievai liepia jums valgyti... negyvus gyvų būtybių kūnus? Argi neaiškų, kad Dievas yra gyvybės Kūrėjas, tad jeigu žmogus gali užmušti, ir nuodyti savo organizmą mirusia mėsa, tai jis tikrai ne Dievo balso klauso, o papraščiausio egregoro.

Visa energija turi nešiotoją, žmoguje, tai biolaukas. Lavonas skleidžia kitą biolauką, nei gyvas žmogus.

Žmogus turi jautrumą, kurio pagalba realizuoja savęs pažinimą, ir jausmingumą, kuris sukuria balastinį emocionalumą.

Jautrumas - normali savęs suvokimo būsena; jausmingumas - išderintos asmenybės nestabili psichika.

Kai jūs sėdite miške ant kelmo ir nugara jaučiate už jūsų esančią gyvatę; kai konvertuojate valiutą, nes tiksliai žinote kurso kritimą; kai imate skėtį saulėtą dieną, nes tiksliai žinote, kad po pietų lis, tai ir daug kitų tikrovės atpažinimų yra jautrumas arba mąstymo pilnavertiškumas.

Kaip tai daroma?

Kūnu. Organizmo ląstelės turi savo sudėtingą organizuotą struktūrą, tai ir fizinis vakumas, kuriame gimsta ir dingsta virtualios dalelės, energolaukai, visi materijos būviai.

Žmogaus organizmo technologija yra daugybę kartų aukštesnio lygio, nei bet kokios šiandieninės pasaulio technologijos.

Gyvi organizmai, žmogus, kaip ir visa Gamta, skleidžia virpesius, vadinamus biolaukais, kuriuose yra: energija ir informacija savuose išmatavimuose, lygiuose (tigras, žolė, vanduo). Žmogus jaučia ne tik savo jutimo organais, biomase, bet ir biolauku.

Jeigu kokia tai žmonių grupė turi panašių tikslų ir idealų, tai lyg TV kanalas, kurio, tos pačios informacijos biolaukas, sukuria energetinę informacinę sistemą, kurios nešiotojai ir maitintojai yra šie žmonės, tai egregoras.

Žmogus, kankindamas save neaiškiomis filosofijomis, dažniausiai pakliūna į egregorų tinklą, iš kurio kartais girdi balsą, tiek vidinį, tiek "tikrą". Žmonės teigiantys girdintys "balsą" girdi egregoro informaciją ir tampa šios struktūros tarnais, dėl savo neišmanymo ir neieškojimo tiesos jie laiko save dievo tarnais, šviesos kariais. Jie girdi šnabždesį ir mato vaizdus, kuriuos sąmoningai transliuoja egregorų šeimininkai. Daugybė žmonių yra savo kvailumo aukos, išdidžiai skelbiasi girdį dievo balsą, tačiau pakanka pažiūrėti į jų gyvenimą ir yra aišku kieno balsą girdi žmogus.

Egregoro jėga visada didesnė už asmeninę jėgą. Štai dėl ko žmonės puola stačia galva iš vienos religijos į kitą.

Jeigu žmogus priklauso kokiai nors egregorinei dvasingumo sektai, dažniausiai turi didelių psichinių problemų, nes kai žmogaus pajaučia melą ir nori tapti laisvu - kertasi jo asmenybės ir egregoro tikslai, o būdamas silpnas, be artimųjų pagalbos, žmogus nukenčia psichiškai.

Bandydami pabėgti nuo egregorinės religijos dažniausiai yra atakuojami egregoro, kuris saugo savo maistą - žmones, bausdamas juos nelaimėmis, o žmonės mano, kad juos "baudžia " Dievas ir nuolankiai grįžta sekton.

Egregorinė asmenybė lyg diskelis, kuris kartoja vieną ir tą pačią mantrą, skaito tik egregorinę literatūrą, kurios išleidžiama bilijardais tomų, kiekvienam gyvenimo atvejui. Jeigu žmogus išvysto jautrumą aiškiaregystę, tai egregoras jam duoda matyti tik savo dvasinius personažus ir savo "stebuklus".

Saugios visuomenės studijos

www.laisveserdve.lt

Dėmesio!

Submitted by Lietuvis on Pn, 14/08/2009 - 17:27.

Jeigu kam nors užkliūna žodis "Dievas", pakeiskite jį savo žodžiu ir nedarykite iš to problemos, o tuo labiau diskusijos.