VISA LIETUVA

PASAULĖŽIŪRA IR VISUOMENININKŲ SANTARVĖ

              Tautiniai "bolševikai" ir "menševikai" – kas jie?

Paskutiniuoju metu įvairiose Respublikos vietose tęsiasi Lietuvių tautinių organizacijų ir sąmoningų piliečių (LTOS) susirinkimai, kuriuose siekiama paruošti veiklos programines gaires visuomenės telkimui. Reikia pastebėti, kad šis procesas užsitęsė, nes išsiskyrė dalyvių požiūriai į vertybes ir veiksmų prioritetus.
.
Daugeliui atrodo, kad tautinės pakraipos susirinkimuose kalbos apie dvasingumą ir Dievą yra perteklinės, nelabai turinčios ryšio su tautiškumo klausimais. Mažuma gi įsitikinusi atvirkščiai – jie įrodinėja, kad dorovines nuostatas reikia priimti kaip atramines ir aiškina, kad tautiškumui jos netrukdo.
.
Žinoma, tokie abiejų pusių bandymai išaiškinti tuos požiūrius oponentams, dažai pradeda įgauti žąsų pokalbį su vištomis. Vienas iš aktyvistų Antanas Andziulis šią tautininkų mažumą ekspromtu pavadino "religiniu flangu". Tai pakankamai taikus pastebėjimas, bet tada pagal logiką, dauguma turėtų vadintis "ateistiniu" ar "bolševikiniu" . Deja, toks įvardinimas įgautų supriešinimo atspalvį. Be to, tai būtų ir ne visai tikslu, nes iš esmės abi pusės vadovaujasi tuo pačiu atraminiu dokumentu – Dekalogu.
.
Jeigu "religininkai" Dekalogą stengiasi priimti jį visą, kaip vientisą dokumentą, tai "bolševikai" iš karto atmeta jo dvasinę dalį, kurioje kalbama apie Dievą. Jie mano, kad praktiniame gyvenime pilnai užtenka vadovautis tik moraline dalimi. Įdomu, kad jie praktiškai jau turi gatavą, jų poziciją atspindintį dokumentą - moralinį komunizmo statytojo kodeksą. Tereikėtų žodį "komunizmas" pakeisti į "demokratija"...
.
Pagal idėją, šie flangai galėtų dirbti atskirai, vienas kitam nemaišydami, bet kartu išlikdami vienu organizmu. Sugretinus frakcijose (flanguose) paruoštus dokumentų projektus, būtų matyti, kurie tobulesni, ir todėl paruošti kompromisinį variantą būtų kur kas paprasčiau.
.
Respublikos inteligentijai neblogai žinomas Jurgis Bielinis, garsaus knygnešio anūkas. Savo laiškus jis pasirašinėja gana neįprastai: "trečios kartos socialdemokratas-menševikas". Paklaustas, ar tiki į Dievą, jis atsakė klausimu: "O kaipgi be Dievo?..."
.
"Menševiku" įvardino save matyt todėl, kad tarp socialdemokratų tikinčiųjų irgi mažuma.
.
Taigi, mąstantiems, netgi komunistinių ar socialdemokratinių pažiūrų žmonėms, Dievas nesukelia alergijos ar priešpriešos ir randa savo vietą pasaulio pažinimo skalėje. Dvasinių dalykų supratimas kaip tik padeda geriau suvokti visuomenėje vykstančius procesus, šalies nuosmūkio priežastis ir kelius išvesti Lietuvai iš krizės.
.
Tai gal taip ir pavadinkim: tautiniai "bolševikai" – tai moralinis flangas, o tautiniai "menševikai" – dorovinis. Tinka?


++++++++++++++++++++++++++++++++++++++
Šį principą verta priimti domėn, Tai būdas, kaip nustoti pešiotis tarpusavyje. Taigi, reikia atskirti ateistus ir agnostikus į vieną darbo grupę (frakciją, flangą), o tikinčiuosius, kurie suvokia Doros (Dievo) principų esmę ir skiria tikėjimą nuo religijos - į kitą.
Aš linkęs prisiskirti save prie "religininkų-menševikų", nes jų visada būna mažuma, o mažuma dažniausiai ir būna teisi... (trumpas video apie tai. Įsijunkite lietuviškus subtitrus, jei nesuprantante angliškai! https://www.youtube.com/watch?v=VNGFep6rncY )