Mūsų kultūroje Dekalogas žinomas kaip seniausias pagrindinių dorovinių normų rinkinys. Tai konstitucijos lygio dokumentas, kuriame išdėstytais principais remiantis turi būti kuriami visi įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Įdomu, kad net komunistai, kurdami savo kodeksą, prisilaikė Dekalogo nuostatų.
Originalus Dekalogo tekstas yra toks:
DEKALOGAS
Dievas kalbėjo visus šiuos žodžius: ,,Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
1. Neturėsi kitų dievų tiktai mane.
2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje ar vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir netarnausi, nes Aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įstatymų.
3. Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam Jo vardą.
4. Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, o septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas, nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo tarnas ar tarnaitė, nei tavo galvijai, nei ateivis, kuris yra tavo namuose. Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino ir pašventino šabą.
5. Gerbk tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
6. Nežudysi.
7. Nesvetimausi.
8. Nevogsi.
9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
10. Negeisi savo artimo namų, negeisi savo artimo žmonos ar tarno bei tarnaitės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui
( Biblija, Išėjimo 20 )
Paskutinieji šeši punktai apibrėžia žmonių tarpusavio santykius, o pirmieji keturi - žmonių santykius su Dievu.