Kaip padėti Lietuvai.

Koks galėtų būti pirmasis žingsnelis

Kiekvienas mūsų fizinis veiksmas palieka informacinį pėdsaką aplinkoje tarsi kojos sniege. Mintis – tap pat. Tą iliustruoja japonų atliktas eksperimentas, pavadintas "100 beždžionių efektu". Jo esmė tokia: išmokius vieną beždžionėlę nusiplauti smėlį nuo batatų, jos gentainės greitai perėmė šį veiksmą. Įdomiausia tai, kad po kurio laiko batatus pradėjo plauti ir beždžionės, gyvenančios gretimose salose, netgi esančiose už tiesioginio matomumo ribų. Vadinasi, mintis sukuria kažkokį informacinį lauką, galintį paveikti kitus individus per nemažą atstumą, jeigu tik vienodai mąstančių ar darančiųsusidaro tam tikra kritinė masė.

Sakyčiau, kad situacija, susiklosčiusi parašų Žemės referendumui rinkimo metu, savotiškai patvirtina šios principo veiksmingumą. Kai pasidarė aišku, kad esant įprastiniams pasirašymo tempams, trūks dar nemažai parašų, keli tūkstančiai organizatorių ir parašų rinkėjų buvo savotiškam šoke. Jie desperatiškai pradėjo galvoti, ką gi daryti – juk tikslas taip arti? Kai kas ir naktimis nebegalėdavo užmigti – juk tiek jėgų buvo įdėta, ir negi viskas šuniui ant uodegos!..

Ir įvyko kažkoks stebuklas!.. Žmonės patys pradėjo ieškoti parašų rinkėjų. Jų nesutikę, puolė pasirašinėti internetu, netgi sukeldami nemaža problemų kompiuteristams. Tiesiog paskutinėmis dienomis buvo surinktas ne tik trūkstamas kiekis, bet netgi 20 000 viršaus! Tai buvo netikėta ir sunkiai paaiškinama!..

Aš įsitikinęs, kad suveikė būtent šis "100 beždžionių" efektas. Tiesa, tai buvo viso labo tik keli tūkstančiai referendumo organizatorių, intensyviai galvojančių apie vieną ir tą patį dalyką, bet neabejotina, kad poveikis tikrai buvo, nors sociologiniais tyrimais nustatyta, kad panašiam efektui pasiekti reikalinga maždaug 5 % kritinė masė. (Vis dėlto, žmonės mąstymu galingesni už beždžiones!)

Žmonės dabar abejingi ir atbukę idėjoms, jau nekalbant apie kokį nors konkretesnį veiksmą. Pažadinti juos galima tik tikslingai sukūrus tam tikrą informacinį lauką (egregorą). Kaip tai padaryti?

Mano pasiūlymas būtų toks. Jeigu kiekvienas, supratęs šios idėjos esmę, paimtų atskirą taupyklėlę ir vakarais, prisiminęs, kad Lietuvai reikalinga pagalba, įmestų ten tik vieną, tegu pačią mažiausią monetą... O jeigu šį savotišką ritualą palydėtume malda?... Mokslo vyrai neneigia jos veiksmingumo.

Žinau, kad daugeliui pasirodys labai primityviai ir vaikiškai, bet tai vis dėlto kur kas prasmingiau, negu žaisti prekybos centrų lipdukais. Kita vertus, o ką galima sugalvoti dar paprastesnio ir visiems prieinamo? Net į artimiausią mitingą nuvažiuoti, būtų kur kas brangiau. Reikėtų specialiai ruoštis ir laiko tektų sugaišti mažiausiai pusdienį. 

P.S. Ši idėja labai siejasi su Tautos iždo idėja ir savotiškai ją papildo.

Idėja tikrai nestandartinė ir pakankamai įdomi ir nesudėtinga. Belieka ją patikrinti praktiškai. Tuo tikslu tinklalapio "feisbuko" puslapyje atidarome atskirą postą. Jeigu pagavote esmę ir pradėjotete žaisti su taupykle, spustelkite "like". Jeigu sulauksime bent keliolikos tūkstančių paspaudimų, galima bus pagalvoti ir apie materialinės pusės įgyvendinimą.