Pasiūlymas - 2

Programa

Programoje visada tiesiai šviesiai išvardijami darbai, kuriuos darys ją pateikęs asmuo ar organizacija. Kad būtų aiškiau pateikiu pavyzdžius:

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo programoje rašė:

1) Išstosiu iš „Transatlantinės laisvos prekybos ir investicijų sutarties“

2) Išstosiu iš „Ramiojo vandenyno laisvos prekybos ir investicijų sutarties“

3) Nutrauksiu sutartį su Iranu „Dėl Irano branduolinės programos“

4) Nutrauksiu „Obamakare programą“ (privalomą sveikatos draudimą)

5) Sugražinsiu gamybą į JAV (didžiosios kompanijos beveik visą gamybą buvo iš JAV iškėlusios į Pietryčių Aziją, Kiniją ir Lotynų Ameriką)

6) Nutrauksiu nelegalią imigraciją į JAV

Ir taip toliau.

Tapęs prezidentu Donaldas Trumpas kaip sakė skelbdamas programą, taip ir daro. Pavyzdžiui, penktą punktą Trumpas vykdo įvesdamas importo muitus. Muitai tokio dydžio, kad nežiūrint labai pigios darbo jėgos užsienyje, JAV kompanijoms yra naudingiau gaminti Amerikoje, nors joje darbininkams privalo mokėti 5-10 kartų daugiau. Ir ekonominė padėtis Amerikoje sparčiai gerėja.

Kitas pavyzdys Lenino programa:

1) Nutrauksiu karą ir sudarysiu taiką

2) Žemę valstiečiams

3) Visi fabrikai  ir bankai nacionalizuojami

Ir taip toliau. Kaip tarė taip padarė.

Nemoralizuoju ar Lenino programa gera, ar bloga. Bet akivaizdu, kad ji nieko nesiskiria nuo Trumpo programos.

Taip daromos ir visos kitos programos — jose išvardijami konkretūs veiksmai ir ką jie duos liaudžiai.

***

Visų uždavinių sprendimo algoritmas yra vienas ir tas pats. Jis susideda iš trijų dalių:

1) Teisingas esamos padėties žinojimas arba kitaip sakant pradinės sąlygos,

2) Tikslo apibrėžimas, t.y. ką norime pasiekti,

3) Gerai žinant 1-ą ir 2-ą randamas sprendimo būdas kaip iš 1-o pereiti į 2-ą.

Tik teisingai išsiaiškinus ir įvertinus esamą padėtį galima tikėtis kad tikslas bus pasiektas. Taip yra visuose darbuose ir visose srityse, tik visur veikimo objektas yra kitas, bet užduoties sprendimo algoritmas visada tas pats. Pavyzdžiui, medicinoje esama padėtis arba pradinės sąlygos yra ligos diagnozė; jei ji teisinga, tai yra vilties, kad ligonis bus išgydytas, o jei ne, tai gali baigtis liūdnai arba teks staigiai diagnozę tikslinti o gal būt ir nustatyti visiškai kitokią.

Apie esamą padėtį galima kalbėti labai smulkmeniškai išvardinant visas blogybes, bet ją galima apibūdinti ir stambiais bruožais — panašiai kaip į daiktus žiūrint ne pro mikroskopą, o iš toliau. Žiūrint stambesniu masteliu geriau matyti blogio priežastys. Parodysiu vaizdelį stambias bruožais:

Nuo pat nepriklausomybės pradžios (1990-jų) viskas daroma tam, kad Lietuvoje būtų pačios palankiausios sąlygos didžiosioms tarptautinėms korporacijoms arba kitaip sakant globaliam kapitalui.

Seimo ir Vyriausybės pagrindinis rūpestis įsitvirtinti pasaulyje tarp pačių konkurencingiausių valstybių, t.y. laimėti konkurenciją dėl tarptautinių korporacijų kapitalo pritraukimo. Mūsų valdžios atstovai nuolatos gyrėsi: „Pas mus pigi ir labai kvalifikuota darbo jėga“. Pasaulio bankas 2017 metais Lietuvai pagal šį rodiklį skyrė 16 vietą tarp 190-ies šalių.

Ko reikia kapitalui? Kuo didžiausio pelno! Ir ničnieko daugiau!!! Todėl jam reikia:

1) kad atlyginimai būtų kuo mažesni,

2) nemokėti jokių mokesčių valstybei,

3) laisvai be kliūčių išvežti pelną,

4) netrukdomai naudotis šalies turtais (iškasenos, vandenys, žemė, miškai...)

Lietuvos valdžia visus užsienio kapitalo norus patenkino, tapo viena konkurencingiausių (žiūrint iš kapitalo pozicijų) ir ką mes turime? Ar Lietuvon sugužėjo didžiosios korporacijos ir padarė pas mus Liuksemburgą ar Šveicariją?

Fabrikų nepristatė. Tik privatizavo pelningiausius ir dabar išveža visą pelną, darbininkams moka mizerį o šiukšles palieka mums. Štai toks monkės biznis.

Dar blogiau. Įvyko lietuviško kapitalo ofšorizacija, t.y. nors kiek didesnis lietuviškas kapitalas registruojasi užsienyje ir vaidina jau užsienio kapitalą investuojantį į Lietuvą ir valstybei nemoka jokių mokesčių.

Mūsų valdžia nori nurungti Kiniją, Pietryčių Aziją, Afriką ir Lotynų Ameriką. Tačiau iš tų šalių žmonės neturi kur pabėgti, nes jų nepriima JAV, ES, Japonija..., kur atlyginimai dideli,  o mūsų politikai didžiuojasi įstoję į ES ir savo gyventojams gavę teisę be jokių darbo vizų važiuoti uždarbiauti į Vakarų Europą kur atlyginimai 5 ir daugiau kartų didesni negu pas mus (laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje).

Kadangi Lietuvoje darbo jėga yra dirbtinai nuvertinta ir palaikoma žemame lygyje (maži atlyginimai, kurių reikalauja globalus kapitalas), bet mūsų valdžios pastangomis ji gali laisvai išvykti ten, kur ji vertinama 5 ir daugiau kartų brangiau, tai ji paprasčiausiai pabėga.

Žodžiu, mūsų valdžios pastangomis Lietuvoje darbininkams įvesta bado dieta ir taip pat valdžios pastangomis atverti vartai, kad norintys gyventi galėtų pabėgti, o nenorintiems išsibėgioti suteikta galimybė prasigerti ir pasikarti. Todėl dauguma pabėgo, o kas dėl kokių nors priežasčių pabėgti negali ar nenori juodai geria ir kariasi – pagal visus tris rodiklius (emigracija, girtavimas ir savižudybės) Lietuva tvirtai pirmauja visame pasaulyje.

Kadangi kapitalas nuo mokesčių praktiškai atleistas, tai visa mokesčių našta užkrauta ant mažai uždirbančių žmonių. Mokesčiai reikalingi valstybės aparatui išlaikyti. Mokesčius moka piliečiai (ne visi, o tik dirbantys už atlyginimą), o valdžia tarnauja vien tik užsienio kapitalui, bet ne piliečiams – ji piliečiams tik įvedė daug visokių apribojimų, draudimų ir vykdo prieš juos represijas.

Trumpai tariant padėtis tokia:

a — pataikaudama užsienio kapitalui valdžia įvykdė visus jo reikalavimus (1-4 punktai) ir vis dėl to užsienio kapitalas fabrikų nepristatė,

b — naudodamasis užsienio kapitalui suteiktomis privilegijomis lietuviškas kapitalas ofšorizavosi ir nustojo mokėti mokesčius,

c — dėl (a) ir (b) punktų valdžia yra priversta dideliais mokesčiais apmokestinti darbą; tuo dar labiau nuskurdindama Lietuvos gyventojus,

d — Lietuvos valdžia įstojo į ES (referendumas suklastotas, nes valdžia už dalyvavimą davė alaus ir skalbimo miltelių, t.y. papirkinėjo balsuotojus, todėl ir sakau, kad įstojo valdžia, bet ne piliečiai)  ir gavo „laisvą darbo jėgos judėjimą“,

e — (a) (b) (c) ir (d) punktai sudarė idealias sąlygas žmonėms iš Lietuvos išvaryti — kas ir vyksta. Taip pat visi šie punktai sudaro puikias sąlygas visoms blogybėms ir nusikaltimams vykstantiems mūsų šalyje.

Euro įvedimas reiškia, kad Lietuvos valdžia visą finansų, kredito ir monetarinę politiką atidavė ES Centriniam Bankui. Bet kurioje valstybėje finansai, kreditų ir monetarinė politika yra pagrindinis valstybės ir verslo valdymo įrankis. Praradusi valdymo įrankį bet kuri valdžia turėtų verkti ir rautis plaukus, o mūsų valdžia tuo didžiuojasi — iš to matyti, kad ji nėra jokia valdžia, o viso labo tik kapitalo tarnaitė, beje ji tokia tapo savo noru.

Matome, kad sąjūdiečių valdžios projektas pritraukti kuo daugiau užsienio kapitalo, visą ūkio kūrimą perleisti kapitalui, o patiems nuo ūkio kūrimo nusišalinti visiškai žlugo — kapitalo praktiškai nepritraukė, „kvalifikuotą darbo jėgą“ išvijo į užsienį, o likusius Lietuvoje nuskurdino ir nugirdė. Todėl toliau tęsti to projekto vykdymą yra visiška kvailystė. Juo labiau, kad JAV prezidentas pradėjo kapitalo parvarymą atgal į Ameriką. Vadinasi praktiškai nėra vilties, kad pas mus kas nors investuos, nes Amerikos pavyzdžiu privalės sekti ir kitos valstybės, žinoma jei nenorės bankrutuoti. Kai visi viens nuo kito tversis muitais, projektas savo duris atlapoti visiems norintiems atrodo ypač kvailai.

Pasaulio banko įvertinimas, kad Lietuva yra 16 vietoje pagal patrauklumą kapitalui reiškia, kad esame viena iš labiausiai nuskurdintų šalių!!! Tokį rezultatą per beveik 30 metų pasiekė sąjūdiečių vyriausybės — jos pačios nusišalino nuo ūkio kūrimo ir vietoj savęs į šį darbą bandė įkinkyti transnacionalines korporacijas — tokia jų visų strategija arba kitaip sakant teorija. Visų teorijų veikimą geriausiai patikrina praktika.

Tokios strategijos/teorijos vykdymas praktikoje parodė, kad lietuviai tapo patys nelaimingiausi žmonės, masiškai bėga į užsienį, masiškai girtauja (neviltį bando paskandinti alkoholyje) ir masiškai žudosi.

Prisiminkime Sąjūdžio programą tą, kurią jis skelbė dar prieš paimdamas valdžią, t.y. iki 1990-jų kovo 11-sios. Ta programa apie ūkio savarankiškumą. Sąjūdiečiai paėmę valdžią „pamiršo“ savo programą ir neįvykdė nė vieno punkto. O iš tikrųjų sąjūdiečiai (čia tik apie tuos kurie pateko į valdžią) įvykdė išdavystę, nevykdė skelbtos programos, bet pradėjo vykdyti tą, apie kurią parašiau aukščiau ir kuri davė tokius apverktinus vaisius.

Vadinasi visų blogybių ir nelaimių šaltinis yra visų mūsų vyriausybių vykdyta ir vykdoma programos.

Programą būtina keisti iš principo.

Todėl programa turi būti tokia:

1. Deofšorizacija. Visi ūkio subjektai gaunantys pajamas Lietuvoje visus mokesčius privalo susimokėti mūsų šalyje. Taip išplečiama mokesčių bazė.

2. Didinti kapitalo apmokestinimą ir mažinti darbo apmokestinimą.

3. Panaikinti PVM. PVM yra paslėptas darbo apmokestinimas, nes jį moka visi vartotojai, kurių absoliučią daugumą sudaro asmenys dirbantys už atlyginimą. Turtuolių yra labai nedaug ir jiems jis neaktualus. Juo labiau, kad verslininkams PVM gražinamas — jie PVM nemoka, nes galiausiai šis mokestis atitenka galutiniam pirkėjui, o visi verslininkai sumokėtą PVM atgauna. Apmokestinti kapitalą tokia suma, kokią valstybė praranda panaikindama PVM.

4. Minimalų atlyginimą padidinti iki 1000 eurų per mėnesį. Galima įvesti minimalų valandinį darbo užmokestį, bet tokį, kad dirbantis visą darbo dieną per mėnesį gautų 1000 eurų.

5. Atleisti darbdavį nuo mokesčių mokėjimo už samdomą darbininką, t.y. darbdavys privalo darbininkui atlyginimo mokėti tokią sumą kokia įrašytą darbo sutartyje, o nuo tos sumos valstybei nemokėti nieko. Tik tuomet darbo sutartis bus tikras dokumentas ir išnyks vadinamieji vokeliai, nes jie praras bet kokią prasmę.

6. Darbininkai ir tarnautojai gavę atlyginimą tiek kiek įrašyta darbo sutartyje patys turi susimokėti mokesčius. Tai pats geriausias būdas sudrausminti vyriausybę, kad ji nedrįstų didinti darbo apmokestinimo.

7. Visos žmonių pajamos kokios jos bebūtų (atlyginimas, honoraras, dividendai, tantjemos ar dar kas nors) apmokestinamos vienodo dydžio mokesčiu, nes pajamų suskaldymas ir atskirų jų rūšių pavadinimas kitais vardais bei skirtingų mokesčių kiekvienai daliai įvedimas yra paprasčiausias sukčiavimas, apgaulė ir neteisingumas.

8. Atlikusi pirmus septynis punktus valdžia gauna moralinę teisę kalbėti apie didesnių pajamų apmokestinimą didesniais tarifais (progresiniai mokesčiai).

9. Apmokestinti pelno išvežimą.

10. Įsteigti valstybinį komercinį banką (VKB). Visos įstaigos, kuriose yra nors vienas euras valstybės pinigų, visas sąskaitas privalo turėti tik valstybiniame komerciniame banke.

11. Lietuvos bankas turi matyti pinigų judėjimą visose privačių bankų sąskaitose. Tik tuomet vyriausybė gali žinoti ar visi ūkio subjektai teisingai deklaruoja pajamas (pelnus, išlaidas, investicijas ir t.t.). Jei vyriausybė to nežinos, tai ūkio subjektai turės puikias sąlygas vengti mokėti mokesčius, o įvairių rūšių nusikaltėliai plauti pinigus.
Lietuvos Bankas pavaldus finansų ministerijai.

12. Privatūs pensijų fondai panaikinami. Visas jų turtas pervedamas į valstybinį komercinį banką. Žmonių indėliai nenukenčia tik juos perima VKB. Žmonių kaupiamas lėšas VKB naudoja finansuoti Lietuvos pramonės atkūrimą, o ne kitų valstybių privačiam kapitalui didinti kaip yra dabar.

13. Nuosavybės teisės įtvirtinimas. Nes nuosavybė iš tikrųjų reiškia teisę spręsti kaip tą nuosavybę naudoti. Nors valdžia žemę gražino savininkams, bet savininkai neturi teisės spręsti kaip savo žemę naudoti. Kaip naudoti žemę sprendimo teisę sau pasiliko valdžią, pavyzdžiui, ji sprendžia ar žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, ar jame galima ką nors statyti ar ne — o tai yra nuosavybės teisės ribojimas. Sprendimo teisė perduodama savininkui.

14. Panaikinama leidimų sistema. Leidimų sistema iš tikrųjų yra draudimų sistema, nes negavusiam leidimo ką nors veikti daryti draudžiama. Norint gauti leidimą reikia pereiti kančių kelius, nes kiekvienas leidimo davėjas išsiilgęs laukia kyšio. Todėl leidimų sistema iš tiesų yra leidimų-draudimų-kyšių prievartavimo sistema. Ir todėl ją reikia naikinti. Lietuviams įkurti verslą užsienyje, pvz., Anglijoje yra daug kartų paprasčiau — nereikia jokio leidimo, ima ir daro. Leidimai yra komunistinio režimo reliktas, o tai dar viena priežastis jiems panaikinti. Leidimų panaikinimas tai iniciatyvos išlaisvinimas. O mums kaip tik to labai reikia, kad žmonės patys imtųsi veiklos nelaukdami kol kas iš pašalio ką nors sukurs.

15. Kiekvienai šeimai nemokamai skirti žemės sklypą namui statytis. Sklypo dydis 15 arų, nes to užtenka, kad tilptų namas, kiemas vaikams palakstyti ir žaisti, garažas ir sodelis savo poreikiams bei gėlėms (žinoma jei to nori). Dabar visi šie dalykai yra skirtinguose miestų galuose (butas vienoje miesto vietoje, garažas kitame rajone, sodas už miesto ir dar priešingoje pusėje; kam žmones kankinti kad jie lakstytų iš galo galan, jei viską gali turėti vienoje vietoje?).

Kadaise Lietuva buvo daug didesnė, bet dabar turime tiek kiek mūsų protėviai, seneliai ir tėvai apgynė. O dabartinė valdžia padarė taip, kad norėdamas statytis žmogus privalo žemę pirkti ir pinigus už procentus skolintis iš svetimšalių bankų ir taip tapti bankų vergu iki gyvos galvos. Faktiškai gaunasi, kad savo žemę mes verčiami pirkti iš svetimšalių. Tai amoralu. Mes galime šeimai skirti žemės sklypą, o užsienyje lietuviai niekada ir nė už ką negaus – ten lopinėlis kainuoja milijonus, o savo nuosavus namus sugeba turėti irgi turtuoliai.

16. Įkuriame valstybinę beprocentinę ipoteką, kuri duos paskolas namui statytis. Valstybinė beprocentinė ipoteka nėra joks išradimas. Ji pasaulyje gan plačiai naudojama, pvz., Japonijoje. Negalima jaunimo nuskurdinti pačioje gyvenimo pradžioje jam uždedant sunkų mokestį. Gerai gyvendami žmonės ir sau, ir valstybei sukurs didesnę naudą nei apiplėšti. Ipotekos sąlygos tokios: per dvejus metus nuo paskolos gavimo privalo pasistatyti namą ir jame apsigyventi ir tik nuo tada prasideda paskolos gražinimo terminas. Gimus šeimoje vaikui valstybė dovanoja ketvirtadalį ipotekos skolos, gimus kitam — dar ketvirtadalį ir t.t. Tik išmokėjus ipotekos skolą žemės sklypas tampa šeimos nuosavybe. Nemokamai šeima gali gauti tik vieną sklypą.

17. Panaikinamos pašalpos už vaikus (taip vadinami vaiko pinigai). Mums reikia, kad vaikus gimdytų normalūs dirbantys žmonės, o ne veltėdžiai, girtuokliai ir kitokie asocialūs žmonės — juk obuolys netoli nuo obels tekrenta; ar mes norime, kad prigimdytų asocialių armiją? Todėl ir padėti reikia tik dirbančiam — seniau „padėk Dieve“ sakydavo tik dirbančiam, o ne dykinėjančiam; tai teisinga nuostata ir taip turi būti. Geriausia pagalba šeimai ir vaikams yra 15, 16 ir šis programos punktai.

18. Visi lietuviai, nesvarbu kur būtų gimę ir kur gyvena, apsigyvenę Lietuvoje automatiškai tampa Lietuvos piliečiais. Mums reikia susigražinti išvykusius, tai ir darykime sąlygas, kad ir jie to norėtų, o nedarykime kliūčių kaip daro visos dabartinės vyriausybės.

19. Panaikinamos visos švietimo reformos ir švietimo sistema gražinama į 1990 metų pradžios padėtį, tik vietoj sovietinio komunistinio auklėjimo įvedame lietuvišką patriotinį auklėjimą. Gaila, bet deja prisidengdami „tautinės mokyklos“ kūrimu ultra-liberalai per niekaip nesibaigiančią švietimo reformą padarė antilietuvišką mokyklą, kurioje vaikai auklėjami nekęsti Lietuvos — tą liudija mokinių apklausa, anot kurios 80% aukštesniųjų klasių mokinių svajoja baigę mokyklą išvažiuoti iš Lietuvos ir niekada negrįžti. Be to, dabar į mokyklą ir net į vaikų darželius įdieginėja homoseksualistinę LGBT programą. Dėl to šį blogį (vadinamą švietimo reforma) reikia nukirsti vienu smūgiu — kaip slibiną. Dėl to reikia daryti taip kaip parašyta šio punkto pirmajame sakinyje.

20. Įstatymų kodeksai bus sutvarkyti ir jų apimtis sumažinta taip, kad kiekvienas pilietis galėtų be vargo viską suprasti. Juk įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o tai kad įstatymuose pilna painiavos ir visokiausių dviprasmybių kalti ne piliečiai, o valdžia. Todėl visi įstatymai bus sutvarkyti. Bus išmesta korupcijos formulė „nuo-iki-arba“. Kad būtų aišku ką tai reiškia pasakysiu pavyzdį: Tarkime už kažkokį veiksmą jį atlikusiam asmeniui pagal įstatymą gresia laisvės atėmimas nuo 1 iki 5 metų arba kažkokio dydžio bauda. Jei kaltinamasis patepa teisėją, tuomet gauna nuo; jei labai riebiai patepa teisėją, kaltintoją ir kitus reikalingus asmenis gauna arba; jei kaip koks kvailys nepatepa nė vieno, gauna iki. Vokietijoje ši formulė į įstatymų kodeksus įvesta 19 amžiuje kartu su advokatūra ir iš karto teismų teisingumas ėmė smukti.

Advokatas šioje formulėje vaidina tarpininko vaidmenį. Jo pareiga išsiaiškinti kaltinamojo finansinį pajėgumą ir su reikalingais asmenimis suderinti kyšio dydį bei jį perduoti. Jei su teisėju slaptai bendraus kaltinamasis, tai liaudis pastebės ir pakels skandalą, o kai turintis teisę su visais bendrauti viską suderina advokatas, tai nė lapė nesuloja.

21. Teismo sprendimo priėmime dalyvaus piliečiai. Nes žmonėms visada rūpi tik teisingumas, o teismai visada yra paperkami, jei jų darbe nedalyvauja piliečiai — taip yra visame pasaulyje, o ne tik pas mus.

Teisėjai ir prokurorai tik renkami. Juos kasmet ar kas dveji metai renka tik toje teritorijoje, kurioje veikia teismas, gyventojai.
Policijos viršininkus renka tos teritorijos gyventojai.

2018 lapkričio 6

22. Bus panaikinti visi įstatymai apie vaikų teises ir vaikų teisių apsaugą. Bus nubausti visi pareigūnai dalyvavę vaikų atiminėjimo programoje (taip pat ir seimo nariai balsavę už vaikų atiminėjimo įstatymą). Pagrobtus vaikus jie turės gražinti tėvams.

23. Centrinio šildymo ūkis, vandentiekis ir šiukšlių tvarkymas bus atimti iš privatininkų ir gražinti savivaldybėms.

(To reikia nes privataus verslo tikslas yra vienintelis — tai pelnas, pelnas ir pelnas, o į visą kitą jam tik nusispjauti. Privatizavus minėtas sritis gyventojai negavo jokios naudos, bet kainos stipriai padidėjo — prisidėjo privatininko pelnas. Šios sritys yra monopolinės — juk neatvesi į kiekvieną butą dešimt šildymo trasų ar dešimt vandentiekio vamzdžių, kad žmogus galėtų pasirinkti jam palankesnį tiekėją ir taip sudaryti konkurenciją tarp pastarųjų, nes tai yra visiškas absurdas. Šiukšlių tvarkymo privatizavimą labai puikiai rodo Vakarų pavyzdys, kur šiukšlių išvežimas ir tvarkymas privatizuotas, ten gatvėse šiukšlių kalnai, o kur šitą dalyką tvarko savivaldybė, ten švara.

Už šių sričių privatizavimą propagandą varė visos valdžioje buvusios ir esančios partijos. Visų jų tikslas vien tik gobšumas, nes užvaldžius natūralias monopolijas pelnas amžinai garantuotas net nededant jokių pastangų. Jų tikslas vien tik pelnas, o žmonėms jie suokė gražias pasakas apie tai kad valstybė yra pats blogiausias ūkininkas, o privatus verslas — žodžiu nėr geriau už jį — privatininkai labai gerai sutvarkys; tiesiog bus rojus.

Žodžiu pūtė miglą į akis — suokė apie rojų visiems vartotojams, o mintyje turėjo rojų tik sau (pelnas), o vartotojams kuo didesnes kainas — o tai yra grynų gryniausia apgaulė, melas ir vagystė. Valstybės valdymas negali ir neturi būti grindžiamas nei apgaule, nei melu nei vagystėmis. Todėl privatininkus iš šių sričių reikia vyti; tegu eina dirbti ten, kur iš tiesų yra konkurencija, pavyzdžiui, batų siūti — dešimt batsiuvių geriau nei vienas, o šimtas dar geriau — konkurencija tikrai bus. T.y. privatus verslas tegu eina į gamybą.)

24. Elektros skirstymo tinklai bus suvalstybinti (valdys vyriausybė), nes tai yra natūrali monopolija ir todėl, kaip 23 programos punkte parašiau, jos negalima atiduoti privačiam verslui, kurio tikslas iš visų nulupti devynis kailius. Tuo pačiu bus panaikinta „elektros energijos birža“, nes šis privatus tarpininkas tarp elektros energijos gamintojų ir vartotojų įvestas tik pinigams iš vartotojų vogti.

25. Keliai (automobilių ir geležinkelis) nebus privatizuojami, nes jie yra natūrali monopolija. (ką reiškia natūralios monopolijos privatizavimas skaityk 23 ir 24).

26. Minimalios pensijos dydis pririšamas prie minimalaus atlyginimo dydžio ir auga augant pastarajam. Šitą punktą galima įvykdyti tik įvykdžius pirmuosius 12 programos punktų, t.y. sugražinus ofšorizavusį kapitalą į Lietuvą ir jį apmokestinus. Manau kad minimali pensija neturėtų būti mažesnė nei 60% minimalaus atlyginimo. Bet šitas dydis tiksliau bus žinomas įvykdžius 1-12 punktus, gal bus įmanoma mokėti ir daugiau.

Lapkričio  25

27. Pramonė, prekybos ir žemės ūkio kreditavimo sistema tokia kaip 1925 metų Tautininkų Sąjungos programoje, t.y. valstybė parūpina pigius ir ilgalaikius kreditus. Tą darbą atliks Valstybinis Pramonės ir Prekybos bankas.

2019 vasario 13

28. Sutvarkyti sertifikaciją.

2019 spalio 16

ps. Siūlau tokį programos projektą. Jį galima tobulinti. Jei kas moka geriau, tepadaro geresnį. Svarbiausias projekto tikslas sudaryti sąlygas, kad žmonės norėtų gyventi Lietuvoje ir galėtų gyventi gerai arba net geriau negu išprotėjusiuose Vakaruose. Geriausia būtų jei atsirastų norinčių programos projektą daryti kartu. Pavyzdžiui, kaip islandai prieš dešimtį metų atmetė visų partijų programas ir suėję kartu sukūrė naują konstituciją ir įvedė tvarką tokią kokios patys pageidauja.

Pranas Valickas