Kapos teisė

Jau daugiau kaip 20 metų vis kuriame ir tobuliname įvairius teorinius valstybės valdymo modelius, nors čia minimas valdymo principas žinomas nuo biblijinių laikų. (žiūrėk čia).

Daugelis klausinėja kas ta Kapos teisė ir su kuo ji valgoma. Įdedame bendrais bruožais aprašytą šią gyvenimo alternatyvą, tiesiog susipažinimui. Šis gyvenimo būdas turėtų būti visų siekis, tai nėra komunizmas, bet nėra ir beprotiškas kapitalizmas, liberalizmas, ar dar koks nors -izmas, kurie taip greitai nuskurdino Lietuvą. Ši gyvenimo ir rinkimų sistema dar atidirbama, diskutuojama ir svarstoma, todėl galutinio produkto dar teks palaukti. Bet mūsų manymu tai vienintelis, priimtinas daugumai, gyvenimo ir atstovavimo būdas.

Kapos teisė gyvavo senovės Lietuvoje. Įsigalint krikščionybės atneštam feodalizmui, ji buvo išstumta.
Kapos teisė įgyvendino tikros savivaldos (bendruovaldos) modelį.

• 1 Kapà (plg. la. kapa, l. kopa) sf. (4, 2)
• 2. didelis skaičius: Ten ėjo jų kãpoms Erž.
• 2 kópa sf. (1) = 1 kuopa.
• 1. psn. sueiga, susirinkimas: Tėvūnai suvadino senūsius savo apygardos į kokią noris pavietę lauko ar girės, kas vadinos „vyrus į kopą kelti“ (S.Daukantas) Vienus pats sau skyrė, kitus rinko pats sviets, į kopas suejęs (S.Daukantas).
• 2. MŽ255 būrys, pulkas, daugybė; krūva: Ne kopomis vaikų buvo, galėjo parėdyti kožną pirmiau J. Kopų kopomis eina – par kits kitą, par sniegą brenda J.

Rinkdavosi žmonės į bendruomenės susirinkimą, nuo kiekvienos šeimos po vyrą, šeimos galvą, svarstydavo bendrus klausimus, išsirinkdavo savo kapinį, vieną nuo dešimties vyrų, kurį įgaliodavo atstovauti jų interesus. Tie rinkdavosi po dešimt ir išsirinkdavo sau šimtinį, siųsdavo juos į Rėdų (tarybų) sueigas, tie išsirinkdavo savo atstovus į Pavietą (apskritį).

Visi tie rinkimai būdavo atviri, vieši, būdavo daug diskusijų – kuris geresnis atstovas bus. Renkamas kapinis vienbalsiai, nes geriausias vis tiek būdavo tik kažkuris vienas. Sprendžia ne dauguma, o bendras sutarimas, dingsta opozicijų klausimai, nelieka nepatenkintu, visi vieningai prisiima atsakomybę už savo pasirinkimą.

Kaimynai visada žinodavo, kuris darbštus, kuris rūpinasi savo namais, šeima, kuris atsakingiausiai žiūri į bendrus reikalus. Visi norėdavo išsirinkti tokį, kuris geriausiai atstovaus jų interesus.

Šimtinio ir tūkstantinio rinkimai vykdavo analogiškai, žmonės susipažindavo, išsiaiškindavo kiekvieno interesus ir galimybes.
Šimtinius jau rinkdavo išrinktieji kapiniai (dešimtiniai).
Išsirinkdavo įvairių lygių teisėjus. Ir teisėjai atstovaudavo teisybei.
Būdavo atsakingi savo rinkėjams ir niekam daugiau.

Taip buvo seniau.

Dabar Lietuvoje iškilo problema – žmonės nustojo pasitikėti savo atstovais valdžioje, atstovai atitrūko nuo žmonių problemų ir jų bendrų poreikių tenkinimo – netgi nustojo atstovauti savo rinkėjus – ėmė atstovauti savo partijų, o ne rinkėjų interesus. Partiniai – sąrašiniai rinkimai leidžia pakliūti į valdžią įvairiausių egoistinių interesų grupių atstovams, kurie tik didina visuomeninę atskirtį, turtina turtinguosius, skurdina vidurinį gyventojų sluoksnį, sukuria valstybėje minios-elito visuomenę.

Šeima visuomenė

Visuomenė susideda iš atskirų individų, kurie visi (su retomis išimtimis) turi savo šeimas, arba auga jose. Visi tie individai turi tam tikrus poreikius ir stengiasi juos patenkinti.
Kad nekiltu vidiniai konfliktai, šeimos rate tie poreikiai derinami ir tik po to ieškoma būdų juos patenkinti.

Kai kurie poreikiai šeimos jėgomis neįgyvendinami ir nepatenkinami. Tam reikia didesnio rato žmonių (keliai, ligoninės, mokyklos ir t.t.). Kaip taisyklė poreikiai grupuojasi teritoriniu principu. Kaimynai pirmiausiai turi bendrus interesus ir taip didėjant teritorijai randasi bendresni poreikiai. Taip iškyla dar vienas poreikis – deleguoti savo interesus platesniam ratui, susimesti lėšas tų poreikių tenkinimui, pasamdyti, sumokėti, kontroliuoti įvykdymą, gauti ataskaitą apie nuveiktus darbus.

Tokiam tikslui pasamdomi kažkokios darbo (specialistų) grupės atstovai, tam laikotarpiui, kuris reikalingas tikslo įgyvendinimui.

Labai svarbu įvardinti individo, ar šeimos poreikius. Tai pati pradžia.
Tik supratus, kokie iš tikrųjų poreikiai, pasidarys aišku kas ir kaip juos gali įgyvendinti, patenkinti. Taip pat, kiek tai kainuos, kiek užims laiko, kokiais būdais tai lengviausia atlikti.

Konkurencija, individualumas – štai tie griaunantys visuomenę veiksniai, kurie mums yra primesti. Visada anksčiau kaimynai padėdavo vieni kitiems, dabar dažnai jie net nežįsta vieni kitų.

Visi suprantame, kad esant sveikam kūnui, darbingumas, nuotaika, savijauta būna aukščiausiame lygmenyje. Jei nunyksta kuri kūno dalis – kenčia visas organizmas ir bendra savijauta. Todėl, ne konkurencija ir stengimasis išlipti virš visų galvų, ar per kitų galvas, ne kova, o bendras vienų kitais rūpestis yra tikrasis visuomenės gerovės kelias.
Didžiausia buvusios sovietinės santvarkos bėda, daranti labai blogą įtaką dabartinei savivaldos sistemai – per sovietmetį bemaž sunyko teritorinio bendruomeniškumo tradicija ir ją vos ne iš naujo, ir jau kiek kitokiais pagrindais reikėtų atkurti.

Dabartinės santvarkos bėda, kad paminamas subsidiarumo principas. Tai, ką individas gali pasiekti savo iniciatyva ir savo jėgomis, negali būti iš jo atimta ir priskirta visuomenei, nes taip nusižengiama teisingumui; jei į tai, ką gali pasiekti ir sėkmingai užbaigti mažesnės bendruomenės, pretenduoja didesnės bendruomenės – tai neigiamai veikia ir trikdo visą visuomeninę tvarką. Juk bet kokia visuomeninė veikla pagal savo esmę yra subsidiari, visuma gali paremti atskiras dalis, tačiau neturi jų sunaikinti ar užgožti.

Subsidiarumo principas nereiškia, kad atmetama „viršūnės“ pagalba „apačiai“. Tačiau tokios pagalbos tikslas yra „padėti silpnesniam“, o ne „padaryti už jį“.
Atstovų rinkimai turėtu prasidėti nuo apačios.

Pagal Kapos teisę.

Ji pasirenkama dėl paprasčiausios priežasties – kuo mažesnis ratas žmonių renka savo atstovą – tuo didesnė tikimybė tą padaryti teisingai – lengviau susirinkti, lengviau susitarti, lengviau pareikalauti atsakomybės, lengviau atšaukti blogai dirbančius.

Tai pradės burti žmones į pilietines grupes, bendruomenes, suteiks galimybę tiesiogiai dalyvauti valdymo procese, suteiks atsakomybę už savo bendruomenės gyvenimą, už savo valstybės gyvenimą. Tai išspręs ir daugiabučių namų bendro naudojimo klausimus, atsiras namo įgalioti asmenys.

Nuo žmogaus valios priklausys bendra gerovė, nebus primetami nenaudingi sprendimai, bus vengiama daryti žalą visuomenei, nes atsiras atsakomybė prieš savo rinkėjus.

KAPOS TEISĖ NAUJOMIS XXI AMŽIAUS SĄLYGOMIS.

LR Konstitucinio Teismo 2002.12.24d. Nutarimas:

• Vietos savivalda – teritorinių bendruomenių santvarka ir savaveiksmiškumas.
• Vietos savivalda – savaveiksmiškumo pagrindais veikianti viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms.
• Vietos savivalda – teritorinių bendruomenių valdžia, kuri formuojama ir funkcionuoja kitokiais, nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais.

Šiais laikais, kai ne tik nuo vyrų priklauso šeimos gerovė, kai balsavimo teisę turi visi Lietuvos piliečiai, deklaravę savo gyvenamą vietą, rinkimuose dalyvauja žymiai daugiau žmonių. Todėl, rinkimai pagal Kapos teisę, tampa daugiapakopiai. Jie organizuojami rinkimų komisijos iniciatyva, išsiunčiant rinkėjams kvietimus, kuriuose nurodomi jų Kapos nariai, artimiausi 10-15 rinkėjų pagal gyvenamą vietą.

Kapa susirenka, vienbalsiai išrenka savo delegatą, Kapinį, visi atvyksta į rinkiminę apylinkę ir pasirašytinai patvirtina pasirinkimą. Delegatas gauna pažymėjimą.
Vienbalsiai todėl, kad vis tiek, tik kažkuris vienas geriausiai sugebės atstovauti savo Kapą, turės tam laiko ir noro.

Visiems pritarus vienai kandidatūrai atkris galimi nesutarimai ateityje, neliks nepatenkintu, opozicijos. Atviras rinkimas leis išsakyti tiesą apie kandidatus, jų sąžiningumą, darbštumą, iniciatyvumą.

Nepasitikėjimas turės būti paremtas faktais, o ne ambicijomis, ar emocijomis.
Neišrinkus ir nesutarus dėl kandidato, jis neregistruojamas ir toliau šie žmonės nedalyvauja rinkimuose, kol neišsirinks Kapinio.

Toliau renkamas šimtinis.
Rinkiminė apylinkė išsiunčia kvietimus (10-15) artimiausiai gyvenančių Kapinių, kurie vienbalsiai išsirenka Šimtinį. Pasirinkimas užtvirtinamas rinkiminėje apylinkėje pasirašant visiems Kapiniams. Šimtinis gauna pažymėjimą.

Jei dėl kažkokių priežasčių neišrenkamas Šimtinis, jis neregistruojamas ir toliau Kapiniai nedalyvauja rinkimuose, kol neišsirenka savo atstovo.

Šimtiniai suformuoja seniūnaitijų tarybas. Jie renkasi savo atstovą į seniūnijos tarybą. Seniūnijų tarybos renkasi savo atstovą į savivaldybės tarybą.

Savivaldybės, priklausomai nuo jų dydžio, gyventojų skaičiaus, renkasi savo atstovus į seimą.

Visa tai daroma bendru sutarimu, kažkuriai grandžiai neišsirinkus savo atstovo, jis nedeleguojamas. Išsirinkti atstovai gauna atstovavimo mandatus.

Nedirbantys, ar blogai dirbantys bet kurio lygio delegatai, gali būti atšaukiami juos rinkusiųjų, pareikalaujant atsakomybės už padarytą žalą.

Valstybei vadovauja Konstitucija. Jos priežiūrai visuotinai renkamas Prezidentas. Jam talkina Konstitucinis teismas.

Seimo paruoštų įstatymų įgyvendinimui, iš specialistų formuojama Vyriausybė. Samdomų savo srities specialistų.

Nėra jokių kadencijų, nei renkamose, nei samdomose pareigose. Jei pavestas darbas atliekamas gerai, jei visi patenkinti vykdoma veikla – nėra jokios valdymo rotacijos. Taip atsiranda valdymo tęstinumas, tampa galimas ilgalaikis planavimas.

Kaita visuose valstybės lygiuose vyksta pasitraukus, mirus, ar dėl kitų priežasčių nesant delegato, nuo tam tikros rinkėjų grupės. Rinkimų, kaip visuotinių nebelieka.

Kam keisti tai, kas gerai dirba? Ir vėlgi, blogai dirbantį galima pašalinti tuojau pat.

Labai svarbiais valstybei klausimais bus lengva atlikti visuotinas apklausas, keliant klausimus iš apačios, kaip ir iš viršaus. Bus nuolatinis tiesioginis ir grįžtamasis ryšys tarp įvairiausių lygių atstovų ir visų valstybės piliečių. Atkris brangūs rinkimai, atkris emocijomis besivadovaujantieji balsavimai.

Skirtingų lygių teisėjai bus renkami skirtingų lygių tarybose.
Kapos teisė įtvirtinama Konstitucijoje ir jos punktus galima keisti tik Tautos referendumu, jei už tai pasisako ne mažiau, nei 2/3 turinčių balso teisę gyventojų.

[Sarmatai]

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Darius sako:
2010 gruodžio 13 20:44

Manau tokiai atstovų išrinkimo sistemai inirtingai prieštaraus tie, kurie labiausiai nori pasiekti „lovį“.
Jei žmonės pradės rinkti savo kaimynus, gerai pažystamus žmones, tai jie visai nenorės, kad juos atstovautu kokie perėjūnai. Na, o klaidos atveju, visada bus galima atšaukti kokį savanaudį. Turim bręsti kaip bendruomenė.

Jaunius sako:

2010 gruodžio 14 10:10

Gera sistema. Laikas tokią Lietuvoje atstatyti.

Arūnas sako:
2010 gruodžio 14 22:29

Sutinku su Dariumi.
Bus pasipriešinimas ir intrigos, daug demagogijos kalbant apie teisę ir pan. Žinoma, bus ir tikrų sunkumų, nes teks keisti konstituciją pagal „dabartines“ žaidimo taisykles, naudingas tikriesiems valdantiesiems.
Todėl manau, kad čia tiktų trijų pakopų ar trijų greičių permainos: pirmoji – būtų atstatyti savivaldą, veikusią iki 1994m; antrasis – praplėti jos ribas, ypač palengvinant referendumų rengimą, jais priimamus sprendimus; trečioji pakopa – kapos teisė, keičiant Konstituciją, tobulinant pačią kapos teisę pagal nūdienos poreikius ir visuomenės norus; taip pat aiškiai apibrėžiant/atskiriant valstybės priežiūros bei savivaldos priežiūros sritis.
O iki tol – ilgas kelias įgyvendinant realią savivaldą bei jos praktinių įgudžių įgijimą, žodžiu – tolesnis visuomenės brendimas, bendruomeniškumo/tautiškumo stiprinimas. Lengva nebus, ypač dėl liberalios/tolerastinės „atvirosios visuomenės“ šauklių iš Europos isterijos.

artas sako:

2010 gruodžio 25 13:51

Tai joks bandymas Pauliau, ši sistema jau buvo ir sėkmingai veikė.
Čia nieko naujo nesugalvota.

senis_saltis sako:
2010 gruodžio 25 17:03

Tamsta Titnagai, gal ne viską čia perskaitau, bet pastebėjau, kad visur jums blogai. Gal turite konkrečių pasiūlymų?

Romualdas K. sako:
2010 gruodžio 29 21:43

Viskas teisingai surašyta. Aišku, konkretu, veiksminga kaip Romos legionuose  [