ŽMOGUS

Automobilis susideda iš 14 000 įvairiausių detalių. Kiekviena jų turi savo paskirtį. Joms vieningai veikiant, jūs važiuojate patogiai ir su malonumu.

Žmogus yra kur kas sudėtingesnis kūrinys, todėl neįmanoma pilnaverčiai gyventi be aiškaus supratimo apie visą žmogaus asmenybę – apie jo dvasią, sielą ir kūną.

Mes negalime spręsti apie kitus pagal ūgį, turtą, sumanumą ar proto aštrumą. Šie kriterijai riboti ir negali aprėpti visumos. Niekas nesupras žmogaus, nepažindamas jo dvasios.

Nesvarbu, jei žmogus atrodo truputį keistas ar ne toks kultūringas – ištirk dvasią. Tai nėra paprasta, nes ji nematoma ir neapčiuopiama.

Žmogus yra dvasinė būtybė, suvokiama kaip trijų skirtingų, bet susietų ir nedalomų sferų visuma. (žiūr. iliustraciją žemiau)  

Pažeidus nors vieną iš jų, vienovė suyra.

Universalumas galimas tik tam tikrose ribose: negali būti vienu metu sausas ir šlapias, šaltas ir karštas, todėl visada turi būti apibrėžiamos tam tikros funkcionavimo ribos. Juk kompiuterio nenaudojame vietoje daržovių pjaustymo lentelės, nors jis tam neblogai tiktų. Kiekvienas konstruktorius nustato taisykles ir sąlygas, kuriomis daiktas geriausiai atliktų savo funkcijas ir tarnautų ilgiausiai. Tas tinka ir Žmogui.

Žmogus nėra tik fizinis kūnas. Tuo pat metu į žmogų reikia žiūrėti ir kaip į tam tikrą dvasinį kūrinį, todėl  reikia žinoti, kad pilnam jo gyvybingumui išlaikyti reikia užtikrinti ne tik tam tikras fizines, bet ir dvasines sąlygas. Kaip pirminė instrukcija tam tarnauja Dekalogas.

Žmogus vienintelis išsiskiria iš visų gyvų būtybių dviem aspektais: pasirinkimo laisvės turėjimu ir dvasingumo suvokimu.

Gyvūnai nėra laisvi. Jie yra tik biologiniai robotai, sukurti vienai ar kitai funkcijai atlikti.  Jie veikia pagal instinktuose suformuluotą programą. Gyvūnų pasirinkimo galimybės labai siauros, daugiausia orientuotos į subjekto savisaugą, į fizinį išlikimą.

Žmogus vienintelis yra dvasinė būtybė.

Intuicija ir sąžinė - jau gimstant duodami kaip pirminis dvasinis kapitalas gyvenimo pradžiai, kol žmogus išmoks pats sąmoningai ir teisingai pasirinkti, įgys platesnes dvasines žinias ir patirtį, užtikrinančią jam saugiausią gyvenimo būdą.

Trečiasis dvasingumo požymis – Tikėjimas. Tai vienintelis dvasingumo komponentas, kurį žmogus jau pasirenka (arba nepasirenka) pats. 

Suvokti dvasingumo esmę vien tik protu be tikėjimo ko gero yra  neįmanoma. 

Pagal Lesterį Samralą    

Kūnas, Siela, Dvasia

https://youtu.be/CIBdC1XCGLE     1 dalis

https://youtu.be/I8YYQMcuDrI        2 dalis

https://youtu.be/WwNmx9PQPhI    3 dalis