Tautininkui ( nacionalistui) pirmoje vietoje yra tauta, tautos gerovė, jo šalies šviesus rytojus, dabartis. Jis žino, kad pasaulyje yra daug tautų, jis supranta, kad tautos gyvena greta viena kitos, kad jo tauta neprastesnė, nei kitos, nors gal žmonių skaičiumi ir mažesnė. Jis supranta, kad visos pasaulio tautos svarbios pasauliui, kiekviena tauta dalyvauja pasaulio kūrime. Jis bando pritaikyti savo tautos gerovei imdamas iš pasaulio tik tai, kas praturtina jo tautą ir atmeta peršamą blogį. 

Tautininkas (nacionalistas) supranta, kad taikoje kurti, gyventi yra daug lengviau ir paprasčiau. Todėl jis gali būti tikru internacionalistu - žmogumi pripažįstančiu tautų draugystę. Tautininkas - nacionalistas gali būti socialistu – žmogumi kuris nori, kad būtu mažiau socialinės nelygybės. Šūkį Lietuva lietuviams, jis supranta, kad lietuviai turi tik vieną žemės lopinėlį žemėje ir tik čia jie gali jaustis oriai, kalbėti ir kurti gimtąja kalba. Kad tai tėvynė, kur gali sugrįžti kiekvienas lietuvis ir tapti Lietuvos piliečiu.

Šūkį Lietuva, Lietuvos vaikams, tautininkas  (nacionalistas) turi suprasti, kad Lietuvoje gyvena ir kiti Lietuvos vaikai: totoriai, karaimai, rusai, gudai,lenkai, latviai ir kiti, tai yra kitomis kalbomis kalbantis Lietuvos vaikai. Manau daugelis tų vaikų myli Lietuvą nemažiau, kaip lietuviai. Todėl lietuviai būdami nuo seno tolerantiški žmonės, taikiai sugyvena su kitomis kalbomis kalbančiais Lietuvos vaikais.

Šūkį Ne rytams ir vakarams, tautininkas (nacionalistas) supranta, kad nei Maskvoje, Briuselyje ar Vašinktone niekas nesirūpins Lietuva, jos vaikais tiek, kiek joje gyvenantys žmonės, ir tik jie gali būti atsakingi už savo šalį. Kiekvienas užsienio veikėjas bandys Lietuvą laikyti savo įtakoje ir duoti jai naudos kiek jam tai bus naudinga. Todėl Lietuva, būdama maža šalis, turi laikytis vidurio kelio - imti iš rytų ir vakarų tik tai, kas yra naudinga Lietuvai, Lietuvos vaikams. Lietuva turi imti dvasinės stiprybės iš gilios senovės. Prisiminti savo ištakas ne tik valdovo Gedimino, bet dar senesnius Sarmatijos laikus... Kiekvienas lietuvis, Lietuvos vaikas turi suprasti, kad Lietuvos gerovė galima tik bendrai ir vieningai dirbant. 

Tautininkas (nacionalistas) turi stebėti pasaulio įvykius, netikėti aklai spaudos, žiniasklaidos pateikiamais įvykiais, bet bandyti lyginti ir analizuoti, kam tai naudinga. Dabar Lietuvoje gausu užsienio veikėjų, liberalglobalistų, kurių siekis - sunaikinti Lietuvos valstybę. Vardan tos Lietuvos vienybė te žydi...

Tautininkas (nacionalistas) – žmogus, kuriam tauta ir tautos gerovė pirmoje vietoje, pripažįsta tautų įvairovę, gali būti internacionalistu. Tautininkai (nacionalistai) - tautiškai susipratę ir patriotiškai mąstantys žmonės. Liberalkosmopolitai juos vadina „reakcionieriais“, „retrogradais”, „buržuaziniais nacionalistais” , „fašistais” „homofobais”, „rasistais”, „ksenofobais”, „laisvės ir lygybės” priešais.

Internacionalistas - pripažįstantis tautų įvairovę, tautų draugystę, gali būti savo šalies nacionalistu, tautininku...

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

NACIONALIZMAS

Nacionalizmas – tautiškumu grindžiama politinė, socialinė ir kultūrinė ideologija. Tautiškumą laiko viena iš esminių žmogiškųjų vertybių, objektyvia žmogiškosios būties išraiška. Pagal tautiškumo esmės sampratas ir svarbos akcentus galima skirti biologinį, kultūrinį, kalbinį, politinį, socialinį, moralinį, religinį nacionalizmą, o taip pat – įvairias mišrias formas.

Politikoje nacionalizmui būdingas požiūris, jog tauta yra valstybės pagrindas: kiekviena tauta turi teisę kurti savo tautinę valstybę savo etninėse istorinėse žemėse, o tautinės valstybės paskirtis – atstovauti šios tautos idealams ir interesams.

Lietuviškas „nacionalisto“ sąvokos atitikmuo – tautininkas, „nacionalizmo“ – tautininkystė.