Dvasia - paslaptingiausia Visatos substancija, greičiausiai tam tikra energijos forma, kurios kol kas neįmanoma ištirti moksliniais metodais, nors kvantinė fizika po truputį artėja link to. Kasdienybėje Dvasios veikimo mechanizmo negalima suvokti nei protu, nei logika, bet tam tikromis aplinkybėmis Žmogus gali pajusti jos veikimą.
Neįmanoma pilnaverčiai gyventi be aiškaus supratimo apie visą žmogaus asmenybę – apie jo dvasią, sielą ir kūną.
Mes negalime spręsti apie kitus pagal ūgį, turtą, sumanumą ar proto aštrumą. Šie kriterijai riboti ir negali aprėpti visumos. Niekas nesupras žmogaus, nepažindamas jo dvasios.
Nesvarbu, jei žmogus atrodo truputį keistas ar ne toks kultūringas – ištirk dvasią. Tai nėra paprasta, nes ji nematoma ir neapčiuopiama. Yra patirtis, kaip atpažinti dvasią, bet geriausia orientuotis pagal jos poveikio rezultatus, kuriuos priimta vadinti dvasiniais vaisiais.
Du dvasingumo aukso blokai - intuicija ir sąžinė - yra dovanai duodami kaip kapitalas gyvenimo pradžiai, kol žmogus išmoks laisvai ir teisingai pasirinkti pats, įgys atitinkamas dvasines žinias, orientuojančias į saugiausią gyvenimo būdą.
Sąžinė yra tavo tikėjimo centras. Ne protas, ne jausmai. Tikėjimas siekia giliau – jis gimsta dvasioje ir tiesiog smelkte persmelkia sielą ir kūną.
Intuicija - tai žinojimas, ateinantis be mąstymo, gyvenime pasireiškiantis kaip nepaaiškinama vidinė nuojauta, kas yra teisinga, o kas - ne, kas gerai, o kas nepriimtina.
Sąžinė - tai vidinė žmogaus nuostata ar būsena, kurios kilmės ir veikimo mechanizmo negali paaiškinti moksliniai metodai. Teologai sąžinę apibūdina kaip prigimtinį Dievo balsą žmoguje.
Tikėjimas - tai Dievo ne kaip energetinio lauko ar abstrakčios kuriančios jėgos, o kaip tobulos ASMENYBĖS su tobulu charakteriu suvokimas. Būtent jo charakteris yra mums sektinas pavyzdys ir siektinas tikslas.
Tikėjimas - tai trečioji, netgi intelektualams sunkiausiai suvokiama ir prieštaringiausiai priimama, sudėtinė dvasingumo dalis. Pastebėta, kad dvasingumą pažįstantys tik iš bendro išsilavinimo, tikėjimą dažnai įsivaizduoja kaip savitaigą, įsitikinimą ar požiūrį, kas iš esmės nėra teisinga.
Tikėjimas yra svarbiausias ir vienintelis dvasingumo komponentas, kurį žmogus jau pasirenka pats, pagal Dievo suteiktą LAISVO PASIRINKIMO teisę.
Tikėjimas nėra tapatus religijai.
Pagal Lesterį Samralą ŽMOGAUS DVASIA
Manome, kad šios sąvokos apibūdinimas yra tikslintinas. Rašykite savo siūlymus.
Komentarai
Paulius Luciano tauta.info naudojamos terminijos komentarai.
1) Intuicija.
Versijos, naudojamos svetainėje, komentaras.
Jau pats dalijimas "gerai/blogai" deklaruoja "daltonišką" suvokimą.
Alternatyvi (pa)tikusi versija.
Intuicija - "vidinis sufleris", veikiantis nepriklausomai nuo proto.
Ji nebūtinai susijusi su vertinimu/poliarizavimu +/-.
Moterų ji dažnai stipresnė.
2) Sąžinė.
Versijos, naudojamos svetainėje, komentaras.
Jeigu VISI teologai tikrai TIK taip apibūdina (kuo abejoju), toks požiūris, kai viskas, ko nesugebi paaiškinti, "nurašoma" Dievui, man per primityvus.
Alternatyvi (pa)tikusi versija.
Sąžinė = Intuicija Gyvybingumo link, о ne atvirkščiai; ypač/dažnai, trumpalaikėje perspektyvoje.
Išmintis = Intuicija Gyvybingumo link, bet ilgalaikėje ir kompleksinėje perspektyvoje, dažnai nepastebimoje čia-ir-dabar situacijose.
3) Tikėjimas.
Versijos, naudojamos svetainėje, komentaras.
"Dievo kaip tobulos ASMENYBĖS su tobulu charakteriu suvokimas."
Va čia ir pasireiškia JC Mokymo supopsinimas per Krikščionybės prizmę.
Reikia neišmanyti tų laikų metaforinio stiliaus (nei Rytų, kur, anot legendų, mokėsi Jėzus, pasiekimų), kad suprasti paraidžiui (jei kalba apie Naujajį Testamentą; bet net ne tik)..
Alternatyvi (pa)tikusi versija.
Tikėjimas = Sąmonės atsiskleidimas/defokusacija Išorinio AŠ link.
Tikėjimas - Sąmonės būsena, PASITIKINTI 100% Išorinio AŠ įvykiais ir objektais.
Tiek sąvokos vartotojai, tiek žodynų sudarytojai dažnai painioja tikėjimą su religija (aka "To ar Ano Tikėjimo").
Semantiškai tas neadekvatu, bet pasimato tik visuminiame Žmogaus rezervinių Galimybių kontekste.
