Ona Kuorienė

ŽVILGSNIS Į SAVE

Nereikia būti dideliu mąstytoju, kad suprastum, jog visų krizių ir grėsmių priežastis - pasaulėžiūros krizė. Per technikos progresą užmirštama žmogaus dvasinė kilmė. Žmogus nėra tik gyvas sutvėrimas, sudarytas iš 60% vandens. Kasdieninė kova už būvį, pašėlęs gyvenimo tempas nebepalieka laiko pažvelgti į save kaip į šeimos ir bendruomenės pagrindą.

Tik pakeitę požiūrį į save, atversime sau kelią į laisvę, apie kurią kalbėjo išminčius Vydūnas. Kiekvienas tokio siekio žingsnis švytės atradimo džiaugsmu. Pirmiausia atrasime, kokie nuostabūs žmonės mus supa. O tie, kurie dar nežino, ką daro, labai kenčia. Padėti jiems bus tikra Dievo dovana,-   rašė spaudoje Lietuvos Moterų Lygos atstovė Ona Kuorienė. Šie jos žodžiai labai gerai perteikia ir Sąšaukos tikslus.

Žmogaus moralumas susijęs su:

      ► su garbingumu ir sąžiningumu  tarpusavio santykiuose;  

       ► su žmogaus vidinio pasaulio darna ir harmonija;

       ►.su gyvenimo tikslu: kam žmogus buvo sukurtas.              .      

Nesunku pastebėti, kad žmonės, kalbėdami apie moralę, beveik visada turi minty tik pirmąjį moralės lygį ir pamiršta  kitus du. Artėjame prie ribos, kai skirtingos pasaulėžiūros lemia skirtingą elgesį.

Ar aš tikrai esu savo dvasios ir kūno savininkas? Ar galėčiau dėl noro parūkyti  iškratyti savo vaiko taupyklę?                                           ..

Todėl yra  trys moralumo lygiai:

     ► žmonių tarpusavio santykiai    

      ► atskiro žmogaus vidinis moralumas;

      ► santykiai tarp žmogaus ir jį sukūrusios Galios.

Krikščionybė labiausiai akcentuoja antrąjį ir trečiąjį. Antras moralumo lygis reikalauja objektyvaus žvilgsnio į save. Nepripažinta tamsioji pusė atakuoja mus iš vidaus. Deja, mes vengiame tos sunkios vidinės kovos ir jos atakas projektuojame į išorę, į kitus žmones. Todėl nugalėję išorinį priešą, kovą tęsiame tarpusavy. Rezultatas - neurozės, psichozės, vaistai.

Trečias moralumo lygis reikalauja savo dvasinės kilmės suvokimo. Mes atliekame tam tikrą misiją, kelionę, todėl bet kuri iš priklausomybių mus trukdo, stabdo... Taip kelionė virsta kankyne. Dėl to kaltiname viską, išskyrus tikrą kaltininką - save. Baisiausia, kad tokią būseną kopijuoja mūsų vaikai.

Pergales kovoje su savimi palengvins priešai, kuriais mes laikome kitaip manančius žmones. Kristus mokė: mylėkite savo priešus (Mt 5,54). Tikra kova su savo tamsiąja puse vyks tada, kada kitą mes norėsime ne pasmerkti, o padėti jam pasikeisti. Būkime vieni kitiems ne tik mokytojai, guodėjai, bet  rūpinkimės ir asmens augimu.

       (pagal O.Kuorienės straipsnį „Sąjūdi, pasiraitok rankoves")