Manau, kad Konstitucinis teismas suklaidino ir apdurnino Tautą, nes neatsižvelgė į tai, kad Konstitucijos preambulėje nustatyta, kad Lietuva yra tautinė valstybė, kurią sukūrė lietuvių tauta.

Taigi pagal Konstituciją lietuvio tautybė ir Lietuvos pilietybė yra identiškos - tą pačią reikšmę turinčios sąvokos.Iš čia ir išvada, kad jokia Lietuvos valdžia iš lietuvio pagal kilmę negali atimti Lietuvos pilietybės.

Konstitucijos nuostatą, kad negalima dviguba pilietybė reik aiškinti taip, kad ji negalima ne lietuviams - ne lietuvių kilmės asmenims. Bet, jei lietuvis pagal kilmę, kur nors užsienyje, kurioje nors pasaulio valstybėje įsigijo pilietybę, tai jau jo asmeninis, bet ne Lietuvos valstybės reikalas.

Lietuvos valstybės reikalas tėra padėti išsaugoti lietuviams prigimtinę teisę būti lietuviu ir Lietuvos piliečiu...

adv. Adolfas Remeikis

Puikus vieno lietuvių emigranto komentaras apie siūlymą įvesti "dvigubą" pilietybę: Gyvenantis užsienyje 2019-02-26 17:54

Teoriškai turėčiau pritarti dvigubai pilietybei, tačiau nepritariu. Manau, kad dauguma išeivių ir tos visos Lietuvos bendruomenės, pasaulio lietuviai ir visi kiti gražiai besivadinantys ponai ir ponios manipuliuoja jausmais. Ok, aš pats gyvenu Šveicarijoje.

Dirbu gerą darbą, planuoju ten ir pasenti. Pinigų į terbą nededu, su penkiais kambariokais negyvenu. Ir taip toliau. Bet pripažinkit, mielieji, vieną kartą ir visiems laikams: mes užsienyje pasirenkame gyventi patys dėl savo pačių (ergo, egoistinių sumetimų).

Mano atveju tai geresnės karjeros galimybės ir kitatautė žmona, kuriai LT būtų sunku prisitaikyti ir nelabai būtų kas veikti. Kitais atvejais tai pinigai, dar kitais daromas mokslas, kitais savęs paieškos. Bet realiai visi šie mūsų motyvai grynai egoistiniai, ir darydami pasirinkimą mes kažko turime atsisakyti.

Dauguma pasaulio lietuvių to nesupranta, ir šito noro dvigubai pilietybei neįgarsina nuoširdžiai. O tai yra tiesiog NORAS naudotis abiejų valstybių gerove, realiai prisidedant tik prie vienos iš jų, nes paprastai vienoje gyvenama ir dirbama...

Taigi, jeigu jau taip norisi prisidėti prie Lietuvos gerovės, atsisakom savo egoistinių sumetimų, grįžtam į Lietuvą ir kuriame tą gerovę. Jeigu neatsisakome, neprašome pilietybės. Kitu atveju - tai tik nuvalkiota politinė poligamija... Nesu aš atsisakęs Lietuvos pilietybės, ir šveicariškos kol kas nenoriu. Bet kai reikės rinktis, pasirinkčiau vieną iš jų.