Analizė rodo, kad praktiškai valdžią mums išrenka pensininkai ir vyresnio amžiaus žmonės. Būtent šiam kontingentui pagrindinis informacijos šaltinis yra televizorius ir jie balsuoja už tuos, kuriuos mato ekranuose. Visi kanalai pučia valdžios dūdą ir SISTEMAI neparankių žmonių paprasčiausiai neįsileidžia. Visuomenininkų pastangos grąžinti Nacionalinį transliuotoją tautai neduoda apčiuopiamesnio rezultato, nes yra akiplėšiškai ignoruojami.

Pensininkų Lietuvoje ne tiek jau mažai. Kai kuriuose regionuose jų skaičius artėja beveik prie pusės gyventojų skaičiaus. Žemėlapyje jie aiškiai išsiskiria tamsia spalva. Būtent į juos reikėtų nukreipti pastangas dėl informacijos sklaidos sureguliavimo.

.

Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialinėje, politinėje veikloje bei sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje dar ganėtinai žemas. Jungtinių Tautų periodiškai rengiamoje aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja socialinėje veikloje, tik 10,8 proc. – politinėje veikloje. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc.