Mano vakarykštė kalba Seimo salėje, svarstant emigracijos problemas:
"Tikrai išklausiau daug diskusijų. Konkrečiausia kalba buvo R. Tamašunienės. Galbūt dėl to, kad remiasi patirtimi kaimyninės šalies, Lenkijos, ten galbūt mažiau kalbama, daugiau yra daroma. Prieš kalbėdamas, na, pradėjęs jau kalbėti noriu užduoti visiems filosofinį klausimą. Jūs man atsakykite, kodėl, pradedant Amerika, Europa, Kanada, Japonija, visos pačios turtingiausios pasaulyje šalys išmirštančios, šitose šalyse tėvai negimdo vaikų, nes jų neišlaiko. Ir jos egzistuoja vargšų tautų sąskaita, emigracijos sąskaita iš Indijos, Afrikos ir Kinijos.
Kas galite atsakyti į šitą klausimą, kodėl? Kodėl biednose valstybėse šeimos yra gausios? Nereikia net eiti labai toli. Aš gyvenau Mastaičiuose, dažnai apsilankau, ten yra kvartalas daugiabučių namų ir nemažas kvartalas privačių namų. Daugiabučiuose namuose tikrai laksto, klykia vaikai mažyčiai, didesni, o jeigu nueini į privatų kvartalą, ten už tvoros ne vaiką matysi, o šunį. Šunį išlaikyti žmonės turi pinigų, bet vaiką – ne. Koks čia reikalas?
Ar jūs kada nors apie tai mąstėte ir susimąstėte apie šituos dalykus? Kuo turtingiau valstybė gyvena, tuo sunkiau, tuo labiau negali tėvai išlaikyti vaikų, ypač Japonija. Kuri, pasirodo, pirmauja, mažiausias gimstamumas Japonijoje, bet jinai pati turtingiausia pasaulyje šalis. Mielieji, štai grįžtu prie kelių žodžių pono E. Vareikio – požiūrio, požiūrio ir dar kartą požiūrio klausimas. Vertybių klausimas – meilės Tėvynei, meilės žmogui ir atsakomybės šeimai klausimas.
Aš augau tikrai nemažoje šeimoje, 15 vaikų mes užaugome. Tikrai nežinojome, kas yra cukrus, kas yra saldainiai, vargom, tikrai sunkiai gyvenome, bet nenumirėme, juk visi gyvi iki vieno.
Gerbiamieji, kadangi šiandien augame liberalistinėje, kapitalistinėje visuomenėje, yra požiūris – pinigas, tai, matyt, mes nepakeisime taip greitai visuomenės, tai reikia viską daryti, prisitaikyti prie šitos visuomenės ir didinti pajamas. Kadangi kaimyninės šalys ekonomiškai daug stipresnės, kaip magnetas traukia mūsų vaikus į ten, kad lengviau pragyventų. Aš prisimenu, kai praeitoje kadencijoje ypač finansų ministras ir premjeras A. Butkevičius sakė: jeigu jūs padidinsite minimalų atlyginimą, tikrai bankrutuos valstybė.
Ir mes padidinome 500 Lt, nuo 800 plius 500, faktiškai daugiau negu dvigubai. Žinoma, aš manau, būtų buvęs rezultatas, jeigu ne euro įvedimas. Reikia pripažinti, kad didžiulė infliacija, kainų augimas suvalgė šių atlyginimų padidėjimą. Nėra šiandien kito varianto, kaip kėlimas ne tik minimalios, ką pasakė A. Sysas, algos, bet ir visų kitų pajamų. Reikia daryti jau ne rinkos, kaip sako, rinka yra gana savanaudiška, egoistiška, bet vis dėlto čia reikia Seimo įsikišimo didinant minimalų, didinat vidutinį darbo užmokestį, skiriant pinigus ir vaikui.
Pasieksime rezultatą. Kito varianto nėra. Antras dalykas. Kodėl aš pasiūliau šiandien pakviesti gerbiamą G. Griną, buvusį Lietuvos saugumo departamento vadovą ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo skyriaus departamento, direktorių čia, į Seimą? Nuolatinis nuo ryto iki vakaro gąsdinimas – rusai puola, užpuls, nespėsime nei daiktų pasiimti, ir vietoj čia mus sušaudys. Mielieji, net jeigu ir yra tokia situacija, ar reikia taip apie tai kalbėti? Ir kas žino, kad šiandien yra tokia situacija?
Aš noriu pasakyti, kad mano dukra baigė mokslus Anglijoje, rengiasi grįžti į Lietuvą, perka kotedžą, sako (man skambino vakar): „O gal, tėveli, negrįžti?“ Sakau, reikia Lietuvai patriotų, kurie imtų ginklą į rankas ir gintų Lietuvą. Sako: „Tai gal tu, tėveli, geriau pas mane atvažiuok.“ Pažiūrėkite, ką duoda šitos kalbos. Tokios kalbos yra nusikaltimas valstybei. Saugumo departamentas turi tarnauti Lietuvai ir Lietuvos saugumui, o jie daro didžiulę žalą. Ačiū už dėmesį."
