Žurnalistams draudžiama straipsniu dalintis neatsiklausus su Edita Mikėnaite ‼️

                   Sušaudytos Sausio 13-osios dainos.
                                            (Iš Panevėžio sekretoriaus prisiminimų)

1990-ųjų ruduo

Po užsitęsusios Sovietų Sajungos ekonominės blokados Lietuvai, Panevėžyje lapkričio mėn. kuro rezervų buvo likę tik 2 mėnesiams. Dėl komunistinės Ministrų Tarybos pradėto neskaidraus privatizavimo gamyklose atsirado dirbančiųjų nepasitenkinimas valdžia. Panevėžio miesto Pirmosios tarybos narių darbas dėl kvalifikacijos ir patirties stokos buvo prastas.

Ryšys tarp miesto ir Sąjūdžio tarybų buvo trūkinėjantis ir silpnas, todėl įvairiose miesto veiklos srityse pagrindinėse pareigybėse tebesilaikė LKP nariai, kurie akivaizdžiai palaikė komunistinės vyriausybės kenkimo Lietuvai politiką.Ypač tai matėsi Panevėžio miesto švietimo srityje, kur daugumos mokyklų vadovaujančiuose postuose viešpatavo buvusio LKP sekretoriaus N.Vaitkevičiaus statytiniai.

1990 11.23 Lietuvos Kariuomenės dienos proga KAD įnicijuoja šios kariuomenės atstatymą, kas LKP bloko pusėje sukelia didelį pasipriešinimą bei spaudimą Sąjūdžiui. Tai pajutome ir mūsų Sąjūdžio taryboje. Gimė siūlymų nereikšti atviros kritikos Rusijai ir LKP Taip atsirado nesutarimai pačioje Sąjūdžio taryboje. Po Prof. Vytauto Landsbergio atviro laiško JAV Prezidentui Dž. Bušui dėl galimos rusų karinės jėgos panaudojimo Lietuvoje, supratome apie politinės situacijos rimtumą.

Sąjūdžio suorganizuoto Demokratinių jėgų apskrito stalo pagalba pavyksta suvienyti visus tuo metu buvusius Panevėžio regione demokratinius judėjimus. Prie mūsų prisijungia ir Panevėžio pramonininkai. Gruodžio pradžioje TSRS gynybos ministras Jazovas išleidžia įsakymą dėl Lietuvos jaunuolių prievartinio gaudymo į rusų kariuomenę. Šia priedanga į Lietuvą M.Gorbačiovas (kaip ir per partizaninį pasipriešinimą) pasiunčia Pskovodesanto diviziją. Iš Sąjūdžio SIA gavome informaciją apie artėjantį karą Irake bei Rusijos ir vidaus komunistų skubius paruošiamuosius darbus dėl AT bei vyriausybės nuvertimo.

Vėl priėjome bendros nuomonės, kad komunistai dirbo ir dirbs Lietuvos ardomąjį bei jos naikinimo darbą. Todėl 1990.12.14d Panevėžio raj. Savivaldybės salėje I-mą kartą buvo suorganizuotas Panevėžio regiono Demokratinių Judėjimų Forumas. Forumo tikslai: visų jėgų konsolidacija; moralinė ir dvasinė stiprybė; ištikimybė Nepriklausomos Lietuvos įstatymams; atsakomybė už Tėvynės išdavimą bei pritarimas karinės agresijos metu, įvedus Rusijos prezidentinį valdymą, remti visus žmones, pasirinkusius ginkluotą pasipriešinimo kelią. Šioms Forumo nuostatoms vienbalsiai pritarė 5 aplinkiniai Panevėžio rajonai su 15-kos Forume dalyvavusių Demokratinių judėjimų atstovais.

Tai buvo neeilinis Lietuvos Sąjūdžio įvykis ir jam buvo pritarta visoje Lietuvoje.



Aukščiausios Tarybos šturmas

1991.01.07d Sąjūdžio SIA informuoja mus apie 3-jų rusų armijos transporto lėktuvų nusileidimmą Vilniuje. 250-300 Pskovo divizijos desantininkai atvyksta į Vilnių su pilna kovinės ginkluotės amunicija. Tolimesni įvykiai rutuliojasi greitai ir nenuspėjamai. 1991-jų sausio pirmomis dienomis Šiaurės karinio miestelio (tarybinė) kariuomenė, vadovaujama generolo Uskopčiko, vieną po kito pradėjo užiminėti Lietuvos strateginius objektus. Taip užėmė Lietuvos Krašto Apsaugos Departamentą, Policijos Akademiją, Medžioklės ir žvejų draugiją bei kitus Lietuvos strateginius objektus. Ne tik Sąjūdžio būstinėse ar grupėse bet ir visoje Lietuvoje jau buvo jaučiamas kažkoks nenuspėjamas, artėjantis Tėvynei pavojus. Panevėžio miesto ir rajono Sąjūdžio tarybos pradėjo ruoštis pogrindinei evakuacijai.

Planingai buvo paslėptas Sąjudžio Tarybos archyvas, kopijavimo technika, į pogrindį buvo išgabenta ir Sąjūdžio savaitraščio ,,Laisvas žodis" redakcija. Aš su Romu Kiecioriumi AT gynėjams Ryčiui Račkauskui ir Povilui Urbšiui tiekėme sprogmenis ir šovinius. Kiekvienas Sąjūdžio narys turėjome savo užduotis, jas vykdėme ir laukėme žinių iš Vilniaus.

Po tuometinės ministrės pirmininkės K.Prunskienės (įtariamos KGB agentės ,,Šatrija") savavališko vizito į Maskvą, prieš AT valią komunistinė A.Brazausko ir K. Prunskienės vyriausybė pakelia Lietuvos maisto produktų kainas. Lyg to laukdama KGB augintinė Jedinstvo „Jednošč" organizacija sekančią dieną po kainų pakėlimo ,t.y.sausio 08, suorganizuoja rusakalbių žygį prie Aukščiausios Tarybos(AT). Neatsižvelgiant į tai, kad AT iniciatyva ministrų kabinetas su K.Prunskiene priešakyje buvo atstatydintas, bei kainų pakėlimas sustabdytas, KGB agentai, rusų kariškių persirengėliai bei Ivanovo rusakalbių ,,Jednošč" šturmuoja AT rūmus.

Jų tikslas nušalinti teisėtai I-mą kartą po 50 rusų komunistų okupacijos, Lietuvos žmonių išrinktą Parlamentą bei įvesti tiesioginį Maskvos valdymą Lietuvai. Ką tik atgavusiai nepriklausomybę valstybei iškilo milžiniškas ir realus pavojus jos netekti. Jei Maskvos ir vietinių komunistų planai su KGB bei ,,Jednošč" pagalba būtų tada įgyvendinti ir AT išvaikyta, Lietuvos nepriklausomybės būtume netekę ilgam, Sąjūdžio aktyvistai sunaikinti, o gal ir TSRS dar tebegyvuotų.

Todėl, didvyriškai AT KAD savanoriams ginant rūmus aukšto spaudimo vandens čiurkšlėmis bei metalo strypais, į AT rūmus prasiveržė tik keli ,,Jednošč" atstovai. Tuometinis VR ministras M. Misiukonis, bei jo vadovaujama milicija AT rūmų ginti nepadėjo(gal V.Adamkus dėl to jį vėliau apdovanojo ordinais ir skyrė personalinę pensiją). Per Lietuvos informavimo priemones prie AT prof. Vytautas Landsbergis laiku suskubo pakviesti Vilniečius apginti parlamento nuo mirtinų tautos priešų. Vilniečiai žaibiškai suregavo į kvietimą ir savo masiškumu ištirpdė KGB, rusų kariškių bei ,,Jednošč" gretas. Laikinas pavojus Lietuvai buvo likviduotas.

Mes Panevėžio miesto ir rajono Sąjūdžio Tarybos nariai per SIA informacijos centrą gavome nurodymus kviesti žmones į Vilnių apsaugoti AT. Respublikinė LPS Taryba sudarė budėjimo prie AT slenkantį grafiką pagal didžiūjų miestų rajonus. Biržų, Kupiškio,Panevėžio,Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės rajonams į Vilnių budėti prie AT grafikas lėmė iš sausio 10 į sausio 11-ą. Panevėžio miesto ir rajono Sąjūdžio žmonių pagalba, daugumai miesto įmonių ir gamyklų skirtais autobusais Ikarus nuo miesto savivaldybės panevėžiečiai išvyko atlikti savo pareigos. 16 autobusų kolona nuvingiavo Vilniaus link. Ne mažesnė dalis patriotiškai nusiteikusių miestų ir kaimų žmonių saugoti AT važiavo ir savais žiguliukais. Kai kuriuos autobusus prieš pat įvažiuojant į Vilnių stabdė ir tikrino rusų desantininkai, jie grąsino bei iš žmonių tyčiojosi.

Per radiją nuolat buvo perdavinėjama informacija apie kruvinosios rusų armijos pagyvėjusius brutualius veiksmus visoje Lietuvoje. Tuo metu buvo pranešta apie pilno vaikų žaislais automobilio iš Panevėžio, susidurimo su tanku pasekmes Vilniuje. Tačiau Lietuvos Parlamento gynėjų srauto sustabdyti jau nebegalėjo niekas. Iš visų pusių į Vilnių kolonomis važiavo autobusai, Latvijos, Žiguliai, net dviračiai. Nuvykus prie AT, aplink ją rinkosi minios žmonių, degė laužai, buvo tvirtinamos barikados, tvyrojo geranoriškumo, vienybės ir pasiaukojimo atmosfera, bet kartu su neapykanta okupantams.

Pagal radiju gautą informaciją, 3 panevėžiečių autobusus nukreipėme prie Vilniaus Televizijos bokšto. Naktis iš 10 į 11-ąją lyg prieš audrą buvo rami. Apie 10 val. visi buvome pakviesti prie AT, nes Gedimino prospektu su rušiskais transparantais ,,svobodu Litvie",..Burokevičiaus,Jermalavičiaus, Kasperavičiaus,Kuolelio,Naudžiūno, Ivanovo ,,Jednošč" kolonos vėl žygiavo link Parlamento. Tačiau šį kartą jų kėslams kelią pastojo AT gynėjai, apjuosę savo išrinktą AT gausiomis eilėmis , plėvesuojančiomis trispalvėmis, laužais bei dainomis. Tautos priešai buvo nublokšti toli nuo AT rūmų ir šio pavojaus, kaip kad sausio 8d., AT rūmų šturmo jau nebebuvo. Mes buvome ramūs, nes ir AT rūmai jau buvo apsaugoti galingomis barikadų ir spygliuotų vielų užtvaromis. Per Parlamento langus matėsi daug gynėjų-savanorių Panevėžiečių, pasiryžusių į rūmus nepraleisti net ginkluotų desantininkų. Todėl po 11 val. gavom nurodymą su autobusais grįžti į Panevėžį.

Spaudos rūmų šturmas

Grįžtant atgal, apie 12val., prie Spaudos rūmų, Karoliniškėse, pamatėme daug rusų karinės technikos bei ginkluotą desatininkų būrį šturmuojantį rūmus. Į juos nuo rūmų vestibiulio KAD savanoris iš aukšto spaudimo vandens žarnos paleido galinga srovę. Staiga visų mūsų akivaizdoje rusų desanto karininkas iš automato paleido seriją į KAD savanorį. Kelios kulkos kliudė sieną, bet viena pataikė į savanorį. Karys krito, per dūžtančius I-aukšto vitrinų stiklus pirmieji desantininkai įsiveržė į vidų. Paskutiniais autobusais važiavę Panevėžiečiai vyrai( moterų paprašėme nelipti) nubėgome prie Spaudos rūmų.

Trumpam pavyko sulaikyti sekančią besiveržančią rusų desantininkų grupę į rūmus. Daugiau subėgus žmonių, atskyrėme nuo desanto grupės koviniais šoviniais šaudžiusį rusų pulkininką bei apsupome keliom eilėm jo šarvuotį su visa ten buvusia desantininkų komanda. Padėjome iš jo nagų ištrūkti su foto kamera sučiuptam žurnalistui. Įvairiausiais būdais visi šį pulkininką-žudiką koneveikėme ir gėdinome, reikalavome kuo greičiau nutraukti savivalę, okupaciją ir žudynes.

Tačiau po kurio laiko Laisvės prospekte pasirodė rusų tankai bei kariniai sunkvežimiai su užrašais ,,Liudi". Iš jų pasipylė daugybė jaunų su šalmais , neperšaunamomis liemenėmis, automatais ginkluotų desantininkų ir karininkų. Tankai riaumodami ir besisukinėdami skiriamojoje Laisvės prospekto juostoje, į gabalus draskė žaliają veją bei stengėsi užvažiuoti ant bet kurio žioplesnio per veją bėgančio žmogaus.

Laimei daugiau aukų nebuvo. Desantininkams rikuojantis naujam Spaudos rūmų šturmui, karininkai reikalavo pasitraukti nuo rūmų praėjimo laiptų . Dauguma suskubo susiburti į didesnį būrį ir susikabinti už parankių, kad puolantys desantininkai negalėtų prasiveržti į rūmus. Rusų karininkams pradėjus mus gąsdinti, kad tuoj bus atidengta ugnis, uždainavome lietuvių liaudies dainą ,,Augo kieme klevelis".

Po trumpos rusiškos komandos ,,ugnis " į mus pasipylė viso desantininkų būrio automatų šūviai. Pulkininkas-žmogžudys, sunkiai sužeidęs KAD savanorį Lukšą, iš savo automato vėl paleido seriją su koviniais-išcentriniais šoviniais keliais metrais aukščiau virš mūsų galvų. Nuo kulkų varpomos sienos ant mūsų galvų pasipylė skeveldros ir tinko gabalai. Sušaudyta daina sustingo mūsų gerklėse. Per parako dūmų ir tinko dulkių kamuolius dar nesuvokėme, kad desantininkai į mus šaudė tuščiais šoviniais.

Po šūvių prasidėjo šturmas, tačiau pro mūsų būrį okupantai neprasiveržė. Mūsų vieningas atsakas jiems buvo skanduojamas šūkis,,fašisty". Tada su Dievo pagalba mūsų nesušaudė, tik pirmose eilėse stovėjusių rankas ir veidus apdraskė tuščių šovinių gilzių gabalėliai. Okupantui tuo metu taip ir nepavyko mūsų palaužti bei prasiveržti į rūmus, likome gyvi ir nenugalėti. Tačiau rūmuose savivaliavo I-oji desantininkų banga, prasiveržusi kai dar nebuvo susirinkę Laisvės gynėjai. Grįžome į Panevėžį tylėdami, širdimi jausdami prasdėjusią okupaciją bei praradę dalelę savo krašto...



Sausio 13-ji Panevėžyje

Panevėžyje bei Sąjūdžio taryboje tvyrojo karinės agresijos pradžios bei laisvės netekties nuojautos. Sausio 12-ąją Sąjūdžio būstinėje budėjo tik koordinatoriai. Mes,Sąjūdžio tarybos nariai, evakavę į saugias vietas šeimas, ėmėme vykdyti gautas užduotis. Svarbiausia buvo suorganizuoti Panevėžio pašto ir telegrafo apsaugą bei gynybą. Antroje vietoje pasiliko miesto savivaldybė bei spaustuvė. A.Plitninkui ir man buvo pavesta padėti Panevėžio KAD savanoriams- žaliaraiščiams organizuoti pašto ir telegrafo apsaugą.

Per miesto radija pakvietus Panevėžiečius saugoti miesto objektų, nors daug kas buvo Vilniuje prie AT, susirinko daug žmonių. Padedant miesto įmonių vadovams, su sunkiasvore statybine bei transporto technika užtvėrėme pagrindinius privažiavimus prie pašto ir telegrafo pastatų. Tačiau pati svarbiausia ,kaip ir Lietuvos AT rūmų gynimo jėga, buvo Panevėžio patriotai, gausiai apstoję paštą, telegrafą, miesto tarybą bei spaustuvę. Prie pašto lauke buvo pastatyti televizoriai bei įrengti radio taškai. Todėl visa gaunama informacija iš Vilniaus Panevėžio gynėjams buvo girdima ir matoma.

Tremtinių choro dainuojamoms dainoms pritarė jauni ir vyresni miesto gynėjai. Po 24 val., per Lietuvos televiziją, buvo pradėta tiesioginė transliacija iš Vilniaus Laisvės prospekto ir televizijos bokšto. Visi sustingę pamatėme rusų armijos tankų traiškomas mašinas, dūmų uždangas bei nieko gero nežadančius, besisukiojančius į bokšto gynėjus tankų vamzdžius. Po apsišaukėliško Burokevičiaus, Jarmalavičiaus, Ivanovo ,,Jednošč" sukurpto,,Nacionalinio gelbėjimo komiteto" reikalavimo per garsiakalbius visiems išsiskirtyti į namus, visa Lietuva ir daugelis užsienio šalių pamatė pačią baisiausią, brutualiausią komunistinės Sovietų Sajungos ,,šlovingosios rusų armijos" kovos veiksmus prieš taikius Vilniaus ir Lietuvos gyventojus.

Virš gynėjų galvų buvo šaudoma iš tankų, bei automatų net kovinėmis išcentrinėmis trasuojančiomis kulkomis, traiškomi bei automatų buožėmis daužomi niekuo nekalti žmonės ir vaikai. Pskovo desantinės divizijos spec. paskirties karinė grupė,,alfa" ,šaudydama į stovėjusius beginklius žmones, nušovė 11 gynėjų, tankais sutraiškė 3 ir vieną saviškį nušovė per klaidą.

Baisiausia, kad buvo nužudyti 5 moksleiviai ir tanku sutraiškyta jaunutė mergina L. Asanavičiūtė. Apie 02 val. buvo užslopinta televizijos transliacija iš Vilniaus bokšto. Komunistinės Rusijos desantininkai, vadovaujami generolo Uskopčiko, M.Gorbačiovo leidimu, užimdami televizijos bokštą, nužudė15 niekuom nekaltų beginklių Lietuvos gynėjų ir sužeidė tūkstančius. Vėl pasikartojo Čekoslovakijos, Vengrijos, Baku taikių žmonių, siekiančių savo Tėvynės laisvės, žudynės.

Dar kartą pasaulis pamatė ir įsitikino, kad komunistinė Rusija buvo, yra ir liks pasaulio budelio vaidmenyje. Komunis tai niekada ir niekam neleis taikiai atgauti laisvės bei visada sieks pavergti tautas.Dėl itin didelio žmonių skaičiaus prie AT, dėl gerai pasiruošusių ją ginklu ginti bebaimių savanorių bei gausių užsienio žurnalistų ir gerai organizuotų televizijos transliacijos į užsienį, rusų desantininkai išsigando pasekmių ir AT šturmo nebeivykdė. AT išplatino pranešimą, kad kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nutarimai Lietuvos žmonėms yra neprivalomi. JAV bei Europos valstybių vadovai paskelbė M. Gorbačiovui ultimatumą, Lietuvos okupacija buvo sustabdyta.

1991.01.13-14-15-16 dienos buvo paskelbtos Lietuvos gedulo dienomis. Lietuva lydėjo į paskutinę kelionę savo laisvės dydvyrius. Po metų 1992 01.13 -osios gedulo dienos AT šią dieną pavadino Lietuvos Laisvės Kovotojų diena.

Niekada neužmirškime tos Sausio 13-sios dienos. Tegul ji simbolizuoja ateinančioms kartoms Visos Lietuvos istorijos Laisvės kovų gynėjų dieną, tegul Laisvės ugnis niekada neužges mūsų tautos krūtinėje.

Kazys Grabys
Buvęs Panevėžio Sąjūdžio sekretorius iki 1993.01.12

                      MINTYS po 2022.01.sausio 13-os minėjimo:

2022.01.13 d Sausio 13-os minėjime Vilniuje, minėjimo dalyvių ir ten kartu dalyvavusių 1991m. sausio įvykiuose patriotų, pasisakančios politikės čmill ir pišš buvo nušvilptos. Susirinkusi visuomenė neleido pasisakyti politikams - išdavikams. 1991 m. Tauta gynė Parlamentą, nes ten buvo jos išrinkti parlamentarai ir tarnavo Lietuvai.

Dabar LRS sėdi didžiulė dalis Tautos priešų, kurie nusispjaudami ant LR Konstitucijos ir grubiai laužydami seimo nario priesaiką vykdo valstybės naikinimo politiką bei niekina ir tyčiojasi iš laisvės kovotojų 1991 metais gynusių palamentą ir Tėvynę.

1991m. sausį prieš laisvės gynėjus ir Tautą stovėjo rusų kgb, rusų desantas, omonas... Dabar 2022m.sausį, nors karo padėtis nepaskelbta prieš patriotinę visuomenę stovėjo karo policija, stovi lietuviškas kgbynas, spec. policija ir orkos(o gal omonas).

Per 31 metus prieš Tautą stovi vėl tie patys kolaborantai, kgb-istai... tik apranga ir jėgos struktūrų pavadinimai pakeisti... Todėl mūsų, už valdžios aptvarų atskirtos visuomenės , jausmas buvo panašus į 1991m sausio valstybės ir laisvės netekimo jausmą.

           Kazys Grabys