Rimkevičius Anatolijus

 · 
Antanina Strumilienė ieško atsakymo į soc. tinkluose pateiktą klausimą:
"Labai norėčiau pamatyti statistiką, kiek konservatos sužlugdė Lietuvos verslų ir Lietuvos žmonių gyvenimų?"
,,Bet į tą klausimą neatsakys niekas.

Aišku viena - "užingridų" dėka nuo sausio brangs viskas: elektra, dujos, šildymas, kuras, maistas.
Negana to, konservatynas kiek galėdamas silpnina naujos valdžios vienybę ir trukdo jai pradėti dirbti.

Tokio spaudimo nebuvo patyręs joks Seimas. Gal tik "valstiečių".
Net ir rinkiminėms kovoms pasibaigus, konservatyno "mafijos" apšaudymai nesibaigia.
"Kubos mafija" nemoka pralaimėti ir lygioje vietoje kelia skandalus, bando sukelti riaušes, organizuoja išpuolius arenose, rengia rėksmingais "tylos minutes" - toks yra agresyvus, plėšrus, bendrojo gėrio nepripažįstantis, ir tik sau nuogos naudos siekiantis "mafijos" liberalizmas.
Priverstas pasitraukti į 4 metų "finansinį badą", landsbergynas su savo "klapčiukais" sviedė "panieką" - patyčias ir kerštą.

Jie nesitvardė per rinkimus, o po rinkimų - tuo labiau tvardytis nereikia.
Panieką "valkatoms" jie reiškia visais įmanomais būdais.
Su Gentvilu priešakyje.

Tai nebuvo momentinis šio karštakošio pokštas ar kvailystė. Tai nepanašu į pokštą. Tai kur kas labiau panašu į neslepiamą buvusios valdžios "elito" požiūrį į žmones.
"Tai eina iš jų sąmonės glūdumos, - soc. tinkluose rašo žmonės, - tą panieką mes jautėme nuolat. Nuo šiol žodis "valkata" sklandys ereliu šalia "fašistų", "nacistų", "šunaujos", "vatnikų", "runkelių" ir "komuniagų" - virš mūsų visų.

Gentvilas atsiprašė žmonių už tai, ką pasakė, nors turėjo atsiprašyti už tai, ką galvojo.
Reiškia, viskas pas jį lieka, kaip buvę.
Panieka žmonėms buvo jaučiama nuo pat pirmų senos valdžios valdymo minučių.
Pamenate: "Po 4 metų galėsite išsirinkti kitą".

Ši pozicija nesikeitė per visą konservatyno valdymo laikotarpį.
"Geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai" - įžūliai demonstravo priešpriešą likusiai Lietuvos daliai: kitaip galvojančiai, nepaisant daugybės uždraustų protestų ir mitingų prie Seimo, Vingio parke, nepaisant kovos už Šeimą ir tautos vertybes.

"Ketverius metus mes jautėmės, lyg kas būtų atėmęs valstybę" - rašo Valdas, - "su liūdesiu galvojom: "Kas tu esi, Tėvyne?" Kiek nerimo jautėm, tardami žodį "Lietuva, keldami trispalvę. Sielų žaizdos negis ilgai.

Todėl į bet kurią valdžią dar kurį laiką žiūrėsim su nepasitikėjimu."
Nes 4 metus mes dirbom "rusams", o jie - "Lietuvos ateičiai".
Keteverius metus papirktos žiniasklaidos "nuglostyti" konservai, išpūtę savo "elitines" akeles, šypsojosi savo baltais dantukais, neišlipo iš televizorių, kad tik kokią reklamytę LRT parodytų ar į savo paskyrą juos įkeltų kokia populiaresnė influencerė.

Bet tiesa, beprotybė ir cinizmas prasimuša. Nukrenta kaukės, perukai ir ordinai.
Iškyla nauji, šviesesni veidai. Konservatyno melo nepajėgia uždengti nei pinigai, nei visagalė ekranų reklama, nei tuščios, arogantiškos galvos, nei atbukęs žmogiškumas, nei senos politikos "žvaigždės".

Tiesa ir tautos vienybė prasimuša. Padlaižūnai, parsidavėliai, mulkiai, bailiai, niekšeliai ir elementarūs "stukačiai" neturi kur slėptis.
Nepridengs jų nei europinės babkės.
Išjungus televizorių, "elitinę šviesuomenę" ištiko tiesa.
Gal "mafijai" rūpėjo elektros, dujų ir šildymo kainos?
Baikit…

Valdiškų pinigų kišenes prisikimšę "užingridiniai" bestuburiai 4 metus lakstė po pasaulį už mokesčių mokėtojų pinigus, užsienyje "sėmėsi kalėjimų patirties", Kanadoje degustavo narkotikus, grįžę - "gydė" tautą, atidirbinėjo už milijonus.
Europa ir Lietuva - lyg bedugnė "sovietinių paminklų" kalykla. Tušti landsberginių "patriarchų" pjedestalai dar ilgai stūksos ateities horizonte.

Paminklus jiems geriausia būtų nulipdyti iš cukraus - kad jie ištirptų amžiams.
Baisu, ką išgyvenome per 4 metus, kai prie valdžios stovėjo "užingridiniai" "talibai" su spalvotąja chebryte.

Tai buvo žmonių išrūšiavimo kadencija, "šaikos" savivalės metai, piliečių nužmoginimo, tautos nuasmeninimo, valstybės nutautinimo laikotarpis.
Tautos atsiklausti jie nematė reikalo.

Ką rodė vien Kultūros ministro ir kitų "chunveibinų" užribis?
Su kokiu įniršiu jis puolė festivalius ir šventes.
Metodai buvo panaudoti stalininiai.

Savo veiksmais "užingridinės" vyriausybės ministrai parodė, kad pasiekė dugną ir net kultūra buvo politizuota galutinai.
Ketverius metus Kultūros ministru dirbo žmogus, draudžiantis dainininkams dainuoti, esantis proto agonijoje, taip ir negrąžinęs už čekučius ištaškytų tūkstančių.
Ministro veiksmai nebuvo vadovavimas kultūrai. Tai buvo išsigimimas, parsidavimas, cinizmas, žemiausias amatas.

Jis niekuo neprisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo nei kaip ministras, nei kaip žmogus.
Nebuvo matyti nei jo išminties, nei lyderystės.

Negana to - buvęs ministras ir vėl "prasirovė" į valdžią ir sėdi Seime.
Sėdi, šypsosi, priešinasi naujai valdžiai, kabina paveikslą ten, kur nėra sienos, ir atsakomybės jokios nemato.

Dirba "aptarnaujančiu personalu".
Ir ką? Ir nieko.

Ginti naują valdžią reikia pradėti jau dabar, kad valstybė ir vėl nenusmuktų į bedugnę.
Nes protingų žmonių Seime yra.”