· 
Emigrantai

Žmonių mobilumas didėja ir to nesustabdysime nei įstatymais, nei draudimais, nei verkšlenimasis apie išsivaikščiojančią tautą.

Šalies pasirinkimą lemia tos šalies ekonomikos galia, gyvenimo ir mokslo kokybė, socialinė aplinka, galimybė realizuoti save, o ne tik patriotizmas ir prisirišimas prie gimtojo sodžiaus arba vis tobulinama pensijų skaičiuoklė.

Lietuvos problema yra ne pati emigracija, o jos mastas.

Tai pirmiausiai atsiliepia Lietuvos ekonominei galiai ir gerovei, nes šalį paliko ir palieka daug jaunų žmonių, specialistų, potencialių verslininkų, dabar taip reikalingų Lietuvai.
Ar tai negrįžtama ar laikina mūsų problema?
Manau, kad laikina.

Bet gal emigracija nėra tik problema, gal tai yra galimybė mums, kurios nesuvokiame ir todėl neišnaudojame, pav.: jei įgiję patirtį, išmokę dirbti, susikūrę kapitalą žmonės grįš į Lietuvą ir kursis čia arba būdami kitose šalyse dirbs arba bendradarbiaus su Lietuvos įmonėmis?
Kaip juos susigražinti arba įdarbinti, išlaikyti dalykinius santykius su jais?
Tam pirmiausiai reikia:

• Suvokti ir pripažinti akivaizdžias emigracijos problemas. Žmonės išvažiuoja dėl galimybės užsidirbti bei gyvenimo kokybės. Kitų emigrantų procentas nedidelis.

• Modernizuoti šalį, kad ji galėtų konkuruoti su Anglija, Airija, Ispanija, JAV, Vokietija dėl dirbančių, kvalifikuotų žmonių, ir ne tik Lietuvos emigrantų. Tai labai konkretūs ir pamatuojami kriterijai tiesiogiai susieti su šalies ekonominiais rodikliais, o ne pašalpų ir pensijų dydžiai.
Kuo skiriasi paminėtos šalys nuo Lietuvos?

Šių šalių konkurencinis pranašumas - ekonominė galia ir to dėka sukuriama galimybė užsidirbti bei susikurti aukštą gyvenimo kokybę (čia galime ir pakonkuruoti jau dabar), ir nei viena šių šalių nekuria lygiavos socializmo.

Tad gal nustokime jaunus ir aktyvius žmones gąsdinti socializmo šmėkla, o galvokime, ką reikia keisti, kad šalis galėtų konkuruoti dėl jų.

Jaunam žmogui reikia įgyti paklausią specialybę, turėti galimybę užsidirbti, sukurti šeimą, susilaukti vaikų, pastatyti namą, susikurti stabilų ir saugų savo gyvenimą.
Apie tai joks Lietuvos politikas nekalba. Kartais kokią pašalpėlę pasiūlo ir viskas.
Dabar vien tik pensijos, pašalpos, lygiava ir politikų rietenos.

Ką reikia keisti?
Pirmiausia, mūsų mąstymą ir požiūrį, kuris yra paremtas „supelijusiomis“ nuostatomis ir „pasenusiomis“ tiesomis.

Bet tai ilgas procesas, nes mes labai konservatyvi visuomenė ir šis projektas pareikalautu daug išminties.

Tad gal galima pradėti nuo paprastesnių šalies modernizavimo projektų?
Turime tokia „įdomią“ organizaciją kaip Darbo biržą, kurios darbo efektyvumą apibūdina šis pavyzdys.

Vienas žmogus prarado darbą. Iki tol jis neblogai uždirbo ir turėjo hobi – apdirbinėti medį, tad buvo susipirkęs tam reikalingą įrangą. Žmogus pagalvojo - gal verta hobį pavesti savo verslu, tik reikia pakelti savo kompetenciją.

Jis užsiregistravo darbo biržoje ir gavo siuntimą pasitobulinti norimoje srityje.
Situaciją mokymo įstaigoje jis apibudino taip – kompetentingi mokytojai, supirkta geriausia įranga, tik iš visos mokytis siustos grupės mokymus lankė jis vienas. Bet, kad baigė persikvalifikavimo kursus ir įgijo kvalifikacija, pažymėjimus gavo visa nelankiusi grupė, o ne jis vienas.
Ar ne per brangus vieno žmogaus perkvalifikavimas? Ar prasmingas toks šios „kontoros“ darbas toliau?

Dar egzistuoja man sunkiai suvokiamos ministerijos:
• Žemės ūkio ministerija. Lig didžioji dalis žemės privati. Yra Žemės rūmai – žemdirbių savivaldą, agentūros. Kokia šios ministerijos prasmė?
• Energetikos ministerija. Ką ji veikia, nesuvokiu visai, nes kai ją kūrė, buvo aiškinama, kad ši ministeriją bus atsakinga už naujos atominės elektrinės statyba. Bet nestatom.
• Ūkio ministerija. Taip pat man visiškai nesuprantama ministerija. Už ką ji atsakinga? Gal kas žinote?

Tad idėjos Lietuvai.
• Gal vietoje paminėtų trijų ministerijų įsteigti dvi ministerijas:
a) Ekonomikos ministerija, kuri būtų atsakinga už valstybės ir savivaldybių infrastruktūros optimizavimą ir jos efektyvumo didinimą, ES lėšų panaudojimo efektyvumą (bet gal jau pavėlavome) bei šalies ekonominio augimo skatinimą.
b) Emigracijos reikalų ministerija, kuri pradėtų emigracijos klausimais užsiimti iš esmės?
• Gal dabartine Darbo biržą reorganizuoti, nustatant jai konkrečius pamatuojamus kriterijus, ir joje pradėti:
a) Analizuoti ekonominės emigracijos problematiką.
b) Per ją organizuoti santykių palaikymą su ekonominiais emigrantais įvairiose šalyse, gal jie gali būti Lietuvos darbo rinkos potencialas mūsų verslui ir infrastuktūrai.
c) Analizuoti ir vertinti realų specialistų poreikį Lietuvoje.
d) Pagal realų poreikį ir jo tendenciją spręsti Lietuvos specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą.
e) Spręstikas Lietuvos verslo aprūpinimą užsienio šalių specialistais.
Gintautas Žaliauskas #manolietuva