Fundamentalus D. Tamošaitytės straipsnis apie gelminį Lietuvos susidvejinimą, kurio priežastis – neįvykusi šalies dekomunizacija bei desovietizacija ir netrukus prasidėjusi rekomunizacija, pridengta „europeizacijos“ širma.

Susidvejinimas ir dvilypumas yra visuotiniai: švenčiamas Lietuvos šimtmetis, bet nutylima, kad tai modernios tautinės lietuvių valstybės jubiliejus; pasakojama Lietuvos „sėkmės istorija“, nors jau galutinai išryškėjo ir tapo visiškai akivaizdu, kad tikroji „Dviejų Lietuvų“ takoskyra  yra pasidalijimas į dar lietuviakalbius, bet jau nebenorinčius būti lietuviais, ir siekiančius išlikti tauta lietuvius; oficialūs ir proginiai pavienių rezistentų pagerbimai ir nesiliaujantis sovietmečio stiliaus Laisvės kovų juodinimo ir patyčių iš rezistentų srautas;

Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas ir to paties Sąjūdžio istorijos klastojimas bei menkinimas su jau neslepiamais užmojais paskelbti jį ne tik reakcingu nacionalistiniu, bet net fašistiniu ar totalitariniu judėjimu; pompastiškos deklaracijos apie rūpinimąsi Lietuvos gerove ir išdavikiškas pritarimas tarptautiniams dokumentams, neigiantiems valstybės suverenumą ir spartinantiems tautos išnykimą; šnekos apie įsipareigojimą Lietuvai ir atviras bei vis stiprėjantis tautiškai ir valstybiškai mąstančių piliečių persekiojimas, primenantis sovietmečiu vykusius susidorojimus už „nukrypimus nuo teisingos ideologinės linijos“.

Pažymėtina, kad tokio susidorojimo auka tapo ir straipsnio autorė. Ji už „neteisingas“ politines pažiūras per specialiai surežisuotą „konkursą“ buvo pašalinta iš Kultūros tyrimų instituto, kur jos vietą užėmė sąmoningai susidorojimo organizatorių parankiniu tapęs ir fiktyvų konkursą „laimėjęs“ dr. L. Jokubaitis, niekada nesispecializavęs ir neturėjęs reikiamų kvalifikacijų kultūros tyrimų srityje:

http://www.propatria.lt/2018/12/daiva-tamosaityte-saljerio-sindromas.html

Nuosekliai ir beatodairiškai besityčiojančiam iš Laisvės kovų ir rezistencijos rašytojui M. Ivaškevičiui paskirta Nacionalinė premija liudija, kad stribizmo Lietuvoje dvasia ne tik neišnyko, be ir puoselėjama bei remiama valstybės lygiu. Č. Iškausko straipsnis apie stribizmo reiškinį:

http://www.propatria.lt/2018/12/ceslovas-iskauskas-stribizmas-uz-ka-m.html

Nepriklausomybės Akto signataro V. Terlecko straipsnis šia tema:

http://www.propatria.lt/2018/12/vladas-terleckas-atsargiai-nardo.html

Irenos Babkauskienės straipsnis „Partizanų niekintojui – nacionalinė premija“:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/partizanu_niekintojui_nacionaline_premija/

V. Terlecko straipsnis apie sovietinės „žiugždinės“ istoriografijos tradicijas tęsiančius ir okupacijos „naudą“ Lietuvai pripažįstančius istorikus:

https://www.lzinios.lt/Istorija/redakcijos-pastas-knyga-apie-vimdancia-istorija-isvietes-okupacijos-nauda-ir-kitka/277690

Spalio 22 d. – Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-čio paminėjimo dieną – LRT informacinėje laidoje „Panorama“ žurnalistė Indrė Makaraitytė ir VU TSPMI docentė Neriją Putinaitė apibūdino Sąjūdį kaip antidemokratinį ir totalitarinį judėjimą: 

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/genzelis-jeigu-lietuva-butu-putinine-liberalai-giedotu-himnus-putinui.d?id=79385291

Kreipimasis dėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir VU TSPMI, kuriame atskleidžiamas tendencingas ir šmeižikiškas N. Putinaitės išsakytų teiginių pobūdis:

https://www.peticijos.com/kreipimasis_dl_sjdio_istorijos_falsifikavimo_lrt_ir_vu_tspmi?fbclid=IwAR0G3ocndBJIiFgJ4ScO8VoN1UfzP2jcW0H2grWqNs37Gfj7xwJ-_k5-YFY

V. Sinicos straipsnis apie Rezistencijos ir Sąjūdžio istorijos niekinimą Lietuvos „laisvose“ akademinėse įstaigose ir „nepriklausomoje“ žiniasklaidoje:

http://www.propatria.lt/2018/11/vytautas-sinica-ir-kataliku-pogrindis.html

„Naujojo Židinio-Aidų“ sambūrio nario T. Daugirdo antisąjūdinis, atvirai nacionalinio išsivadavimo istoriją klastojantis ir jo politinius siekius bei prasmę iškraipantis ir juodinantis straipsnis:

https://www.alfa.lt/straipsnis/50349457/ko-verta-sajudzio-nostalgija

Pagarbiai,

Vilniaus forumo

koordinatorius