SINOPSIS: „Budrio pareiškimas kaip potencialus casus belli“
Šis pokalbis išsamiai analizuoja Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimą, kad „Lietuva pasilieka teisę uždaryti Kaliningrado tranzitą, jei to reikės nacionaliniam saugumui“. Analizė atskleidžia, kodėl toks teiginys, nors ir sąlyginis, tarptautinėje teisėje ir geopolitinėje praktikoje gali būti interpretuotas kaip casus belli – t. y. formalus karo priežasties pretekstas.
1. Pagrindinė sąvoka – Casus belli
Casus belli (lot. „karo priežastis“) – tai veiksmas ar įvykis, kuriuo valstybė pateisina karo pradžią.
Nors po 1945 m. JT Chartijos 2(4) straipsnis draudžia jėgos panaudojimą, „casus belli“ praktikoje išlieka politinis pretekstas kariniams veiksmams, kaip rodo:
1914 m. Serbijos ultimatumas (I pasaulinis karas),
1939 m. Gliwico incidentas (Vokietijos invazijos pretekstas),
2022 m. Rusijos „Donbaso gynybos“ naratyvas.
2. Budrio pareiškimo geopolitinė rizika
Kaliningrado tranzitas – Rusijos gyvybinis interesas:
ekonominis (žaliavų ir prekių tiekimas),
karinis-logistinis (susisiekimas su karine apygarda),
simbolinis (sujungtas su „teritorinio vientisumo“ doktrina).
Todėl pareiškimas apie tranzito uždarymo galimybę gali Maskvoje būti suprastas kaip:
„Grasinimas izoliuoti Rusijos teritorijos dalį.“
Pagal Rusijos karinę doktriną (2023 m.), tai prilygsta agresyviam veiksmui ir gali tapti teisiniu pagrindu „atsakomosioms priemonėms“, įskaitant karinį ar hibridinį atsaką.
3. Teisinė riba: nuo pareiškimo iki grasinimo
Budrio formuluotė („pasiliekame teisę“) nėra veiksmas, tačiau:
JT Chartijos 2(4) straipsnis draudžia net grasinimą jėga;
todėl žodinė deklaracija gali būti traktuojama kaip „threat of force“, t. y. potencialus tarptautinės teisės pažeidimas.
Tokio pareiškimo pasekmės:
Rusija gali jį paversti informaciniu pretekstu („Lietuva grasina blokada“),
NATO ir ES bus priverstos interpretuoti situaciją kaip hibridinę eskalaciją,
o ne atvirą karinę grėsmę.
4. Konstitucinis aspektas
Pagal Lietuvos Konstitucijos 3 str. – TAUTA turi teisę priešintis prievartai,
tačiau ši teisė nereiškia galimybės inicijuoti veiksmus, kuriuos kita valstybė gali laikyti puolimu.
135 straipsnis leidžia vadovautis nacionaliniais interesais, tačiau:
ši nuostata nesuteikia teisės taikyti prevencinių priemonių prieš kitą valstybę be faktiško pavojaus.
Todėl Budrio pareiškimas teisiškai balansuoja tarp gynybos ir grasinimo, o konstituciškai – tarp teisės gintis ir pareigos laikytis sutarčių (pacta sunt servanda).
5. Pacta sunt servanda – teisinis skydas
Kaliningrado tranzitas yra reglamentuotas 2002–2003 m. ES–Rusijos susitarimais.
Jų laikymasis – tai Lietuvos tarptautinio įsipareigojimo dalis.
Todėl net retorinis „uždarymo“ signalas gali būti traktuojamas kaip:
„Sutarčių laužymo pavojus“ – t. y. pažeidžiantis pacta sunt servanda principą.
6. Filosofinė išvada
„Pacta sunt servanda“ – teisės kalba.
„Casus belli“ – politikos kalba.
Kai valstybė pereina nuo pirmosios prie antrosios, teisė nustoja būti ginklu, o tampa pretekstu.
Apibendrinimas
Aspektas Budrio teiginio prasmė Galimas interpretavimas
Teisinis Gynybinė teisė užtikrinti saugumą Grasinimas jėga (JT Chartijos 2(4) pažeidimas)
Politinės pasekmės Nacionalinio saugumo apsauga Casus belli pretekstas Rusijos retorikoje
Konstitucinis Tauta turi teisę gintis Bet ne inicijuoti veiksmus, laikytinus provokacija
Strateginis Nacionalinio suvereniteto gynimas Eskalacijos rizika, diplomatinė izoliacija
