Aurimas Guoga

Sodomizmas: kas tai yra, kaip veikia ir kaip užkardyti

XX amžiaus filosofas Aldous Huxley tapo unikaliu kairiųjų judėjime – paliko pėdsakų kodėl jis ir kiti kolegos filosofai kūrė tokias, o ne kitokias teorijas. Kad paaiškinčiau kodėl tai svarbu, ar žinote dėl kokių asmeninių motyvų K.Marksas, V.Leninas ar Z.Froidas sukūrė savo teorijas?

Jos pateiktos kaip nesavanaudiška tų mąstytojų nuomonė, tačiau visi atstovavo filosofiniai krypčiai, kad objektyvios tiesos tarsi ir nėra, už bet kokų teiginių slypi asmeninis suinteresuotumas. Taigi suinteresuotumas privalo būti, tačiau jie savo interesą slepia, teorijas pateikė kaip nesavanaudišką tiesos paiešką.

Kaip jau minėjau, Aldous Huxley buvo išimtis. Jis viename epizode paaiškino kodėl mąstė taip, o ne kitaip. Štai ką atskleidė. Jis ir jo kolegos ėmė kurti filosofiją, kuri leistų įlįsti merginoms po sijonais. Tam A.Huxley dėliojo seksualinio išsilaisvinimo teoriją, kuri vedė prie seksualinės revoliucijos. Galima sakyti, tvirkinimas tapo respektabilia filosofine mintimi. Merginos tapo kekšėmis ir šios filosofijos dėka dėl to gėdos nebejautė.

Šis įvadas mums padės susigaudyti kas yra sodomizmas ir kaip ši teorija skleidžiasi praktikoje. Tai ne kas kita, kaip minėtos seksualinės revoliucijos dalis, tąsa. Jeigu jau vyrai su moterimis gali barškintis be stabdžių, tam tikruose sluoksniuose kilo apmaudas kodėl mes negalime? Homo aistros turi būti pripažintos tokiomis pat teisėtomis kaip ir tarp vyrų moterų. Jeigu kas pripažįsta teisę ištvirkauti normaliai orientacijai, tai kodėl to negali daryti ir kiti?

Homo pareiškė, kad jų seksualinė orientacija tokia pat normali kaip ir heteroseksualų. Tačiau čia laukė rimta problema – jeigu homoxseksualumas nebus laikomas iškrypimu, taip tuomet su ekshibicionistais, zoofilais, pedofilais, nekrofilais ir taip toliau? Kuo homoxseksualai tokie skirtingi nuo anų „orientacijų“? Ir jų tenkinimosi būdas tėra priemonė aistroms tenkinti. Galų gale, ar ištvirkavimas tarp vyrų moterų nėra iš tos pačios operos – tik priemonė aistroms tenkinti?

Žodžiu, ištvirkavimo įteisinimas išlaisvino demonus, kurių visuomenė negali suvaldyti. Iš pradžių buvo prispausta sutikti, kad ir padikai ištvirkauja taip pat teisėtai kaip ir plačioji visuomenės dalis. Tačiau čia laukė naujas netikėtumas – visi didesni nukrypimai, tokie kaip pedofilija ar zoofilija, taip pat ėmė reikalauti pripažinimo. Ir žinote, jeigu negrįšime prie supratimo, kad seksualinį ryšį reikia naudoti pagal paskirtį, mums teks pripažinti visus iškrypimus.

Taigi sodomizmas yra teorija, tvirtinanti, kad moralės normas reikia nustatyti vadovaujantis seksualiniais troškimais. Negalima drausti žmonėms tenkinti seksualinių aistrų, nes tai naujoji moralė.

Tačiau kadangi tai demonų išlaisvinimo teorija, tai demonai po vieną nevaikšto. Greta seksualinių aistrų čia pat ėmė laisvintis ir visos kitos – aistra pinigams, aistra valdžiai, alkoholiui ir narkotikams, kompiuteriniams žaidimams, lošimams, socialiniams tinklams ir taip toliau. Šioms aistroms turime kitą paplitusį apibūdinimą – priklausomybė. Tai, kas šiandien vadinama “nuo priklausomybės kenčiančiu asmeniu”, visais ankstesniais laikais buvo vadinama “aistrų vergas”.
Paliksime klausimą ateičiai ar ir šias neseksualines aistras laikyti sodomizmo reiškinio dalimi, nes viena neišvengiamai prišaukia kita.

Bet, žinoma, mums svarbiausia išsiaiškinti ką dėl to daryti. Sodomizmo teorijos apgaulė slypi tame, kad jis neigia tam tikrų seksualinių santykių šventumą. Kai vyras ir moteris sueina į santuoką, kai vienas kitam atlieka sutuoktinio pareigas, iš to gimsta sveiki vaikai ir šeima, kuri šiuos žmones saugo nuo gyvenimo negandų. Šeima tampa užuovėja, apsauga nuo audrų, suteikia gyvenimui prasmę ir išliekančio džiaugsmo.

Tad norint sutramdyti sodomizmo demoną teks grįžti prie šeimos šventumo pripažinimo. Pamatėme, kad kitokie seksualiniai santykiai - ištvirkavimas - veda į prarają. Gavome pamoką, kad seksualines aistras turime nukreipti gyvenimui kurti, antraip jos neša griūtį ir mirtį.
Todėl mano pagrindinis receptas būtų toks – domėkitės rabių paskaitomis šeimos tema. Galite pamėginti ir mūsų autorius: rekomenduoju visų pirma Šarūną Mažuolį ir Tomą Girdzijauską. Kaip puikiai žinote, esu įsitikinęs, kad nežinantis lygu beviltiškas.

Kaip visuomeniniame gyvenime suvaryti sodomizmo džiną atgal į butelį? Neabejoju, kad ir vėl padėtų lingvistinis metodas. Matėme, kaip jų galia augo tolygiai su tuo, kiek sutikome perimti jų žodyną, cenzūruotis, tikinti save, kad anie visagaliai, o mes bejėgiai. Šio įsikalbėto bejėgiškumo bemat atsisakyti.

Visų pirma grįžti prie savojo žodyno – iškrypėlius vadinti iškrypėliais. Daryti tai protingai. Pavyzdžiui, jei peržiūrėsite šį tekstą, pamatysite jog iškraipau su sodomitais susijusius žodžius, kad taip išvengčiau FB algoritų dėmesio. Pavyzdžiui, jei rašysite ne homo*eksualai, to tiesiog homo, tai veikiausiai nepateksite į roboto akiratį.

Jei jau vartojate draudžiamus žodžius, nerašykite jų greta su konkrečiu asmeniu. Pavyzdžiui, iškrypėlis iš seimo patyrė skaudų pralaimėjmą per praėjusius rinkimus. Esu ramus, kad persekiojimo nepradės, nes tai reikštų, jog pats atsiliepė į tokį apibūdinimą.

Kaip matome, ir čia galioja tas pats dėsnis – niekas iš jūsų laisvės neatims, jeigu pats jos neatsisakinėsite. Įrodžiau, kad ir apie iškrypėlius galiu kalbėti visiškai laisvai, tereikia apeiti primityvius minties kontrolės mechanizmus.

O jūs pradėkite nuo apmąstymo ar iš tiesų yra ko bijoti ir vėl pavadinkite daiktus savo vardais.

Komentaras 

----------------------------------------------------------------------------------------------------

Paveikslėlyje - Aldous Huxley. 1933 metais A. H. aprašė tobulos diktarūros modelį. "Tobula diktatūra atrodys kaip demokratija, tačiau bus kalėjimas be sienų, kur kaliniai net nesvajos apie galimybę pabėgti. Realiai, tai bus vergovės sistema, kurioje vergų paklusnumas bus užtikrintas vartojimu ir pramogomis." Netikslus autoriaus vertimas.

Lygiai tokį patį fenomeną 1577 metais aprašė Étienne de La Boétie veikale "Savanoriškos vergovės diskursas" (angl. Discourse on Voluntary Servitude). Laisvė gali būti nuperkama savanoriškai, aukoms parsiduodant.

Svarbiausias Vakarų "demokratijos" įrankis - formuoti daugumos piliečių nuomonę. Tad jau dabar ruoškitės informacijos ribojimams. Ruošiami (ir priimti) nauji įstatymai: "Draudimų aktas", "Duomenų aktas" - tai ES ir JAV įstatymai ribojantys informacijos sklaidą.

Nežinodami realios informacijos, manipuliacijomis apkvailinti, suklaidinti žmonės tikės, jog yra laisvi ir elgsis taip, kaip paprasčiausios avys! Tik nesusidarykite klaidingo įspūdžio! Avys nėra kvaili gyvūnai - visada duoda "durniui kelią", o jei tik dvi kurios susipyksta, iškart iš bandos ateina trečia, kuri išskiria ir nubaudžia vieną konflikto dalyvį (vadovaujasi man iki šiol nesuprantama teisine sistema). Tačiau užtvėrus aplinkinius kelius ir palikus tik vieną - avys pačios bėgs viena paskui kitą - ūkininkui reikiama kryptimi - lygiai taip ir aš darau, norėdamas jas parduoti į skerdyklą.

Tadas Pikčiūnas