Valstybė negali būti visiems vienodai gera,
bet ji privalo būti visiems lygiai teisinga
"Valstybė be teisingumo - tai plėšikų gauja!" Ši populiari citata, gana tiksliai atspindinti dabartinę mūsų Valstybės būklę. Kaip bebūtų, teismai dar tebėra autoritetingiausia, teisingumą įgyvendinanti institucija. Sunku ir liūdna buvo žiūrėti į teisėjus, skelbiančius nuosprendį A.Paleckio byloje. Simboliška - vieninteliai salėje juodomis kaukėmis užsidengę veidus. Matyti tik akys. O jos daug ką pasako. Jie supranta, ar bent jaučia, kad virš jų dar yra Aukščiausias Teisėjas. Teisėjas, kuris su laiku teis ir juos pačius...
Pasak Biblijos, civilizacijos pradžioje, pats Dievas stebėdavęs teisingumo vykdymą. Du paslaptingi akmenėliai - mėlynas ir raudonas - teisėjo rankose keisdavo spalvos ryškumą, priklausomai nuo jo priimto sprendimo teisingumo. Dabar šiuo indikatoriumi tapo teisėjo sąžinė.
Teisingumo aušra dar tik švinta, bet teisingumo sistemos konturai jau pradeda ryškėti. Kol kas dar per maža šviesos, kad galima būtų dirbti ne pusiau apgraibomis, o kryptingai, rimtai ir tiksliai. Gyvenimas nelaukia, todėl metas pradėti pirmuosius teisingumo atstatymo žingsnius Lietuvoje, nes būtent Teisingumas yra Valstybės kertinis akmuo.
2020 m. teismuose dirbo 746 teisėjai. Sunkoka patikėti, bet kasmet yra išnagrinėjama virš 210 000 bylų. Vien tarptautinių teismų instancijos gauna apie 100 skundų iš Lietuvos. Paprastai kiekvienoje byloje dalyvauja mažiausia dvi šalys, tad grubiai galima apibendrinti, kad su teismais kasmet turi reikalų apie pusę milijono mūsų piliečių. O tai vos ne kas trečias rinkimų teisę turinčių žmogus. Tarp jų - 600 000 piliečių, gyvenančių ant skurdo ribos. Plius dar keli šimtai tūkstančių tiesiogiai skurstančių.
Todėl ne tik juridinis, bet ir socialinis teisingumas yra kur kas didesnės Valstybės problemos, negu atrodo, kol į jas atidžiau nepasigilini.
Tokios statistikos fone senoji liaudies patarlė - ligos, terbos ir tiurmos neatsižadėk - tampa aktuali kiekvienam. Juo labiau, kad teismų praktikoje ne taip jau reti atvejai, kai nusikaltėliai ne tik išteisinami, bet ir paverčiami aukomis, o nukentėjusieji nuo jų - nusikaltėliais (Garliavos, Jurbarko, kaunietės Skaistos Rakauskienės, šiauliečio Vilmanto Povilaičio, panevėžietės Jūratės Kiaunienės, ... ir kitos bylos). Dabartiniame politiniame klimate ir mūsų prokuratūrai nesvetimas principas: duokite žmogų - straipsnių surasim.
Buvusi teisėja Neringa Venckienė yra prasitarusi, kad per asmeninius bendravimus su nuteistaisiais nėra išgirdusi priekaištų, jog buvę nuteisti neteisingai. Tai pagrindinis teisėjo pagarbos rodiklis. O tokių sąžiningų ir teisingų teisėjų Lietuvoje tikrai daug. Tiesa, jų autoritetui nepelnytai meta šešėlį neadekvatūs teisėjų sprendimai rezonansinėse bylose. .
atpirkimo ožiai
https://www.facebook.com/Visuomeniniai-Tar%C4%97jai-1872811723009683
https://www.facebook.com/groups/1228145497321451
Krikščioniškas rentgenas
https://www.youtube.com/watch?v=Qri0eOhKnFI&t=1250s
https://www.facebook.com/watch/?v=2894060707485592
***
Lietuvoje yra 238 notarų. Jų pajamos per metus išaugo 39 proc. ir siekė 58,7 mln. eurų. Vidutiniškai vienas notaras per metus uždirba per 246 tūkst. eurų. Yra notarų, kurie per metus uždirba per 1 mln. eurų. Įdomu tai, kad notarų nuo savo pajamų moka tik 10 proc. mokesčių, kai visų kitų gyventojų su darbo santykiais susijęs mokesčių tarifas yra 20 proc., o bendra su darbo santykiais susijusių mokesčių naštą siekia 39 proc.
Tokiomis pat mokesčių lengvatomis lepinasi ne tik notarai, bet advokatai ir antstoliai. Logiškai tokias išskirtines sąlygas paaiškinti neįmanoma, belieka kliautis kitokia logika, kuri sako, kad tokios palankios sąlygos susidarė todėl, kad visoms valdžioms reikėjo paslaugų, už kurias jos patogiai atsiskaito apiplėšinėdamos eilinius piliečius. Tai vyksta viešai ir skaidriai. Jokia valdžia nesiruošia to keisti. Jonas Balčiūnas
