Ne piktžoles ravėkime, o sodinkime ąžuolą, kad po juo piktžolės nebegalėtų bujoti...
Sveiki, ačiū už pakvietimą į susitikimą. Buvo smagu sudalyvauti ir išgirsti visų pasisakymus.
Susitikimo metu dalis pasisakymų buvo skirti dabartinės padėties Lietuvoje apžvelgimui. Situacija vis blogėja. Viena iš priežasčių - tai vienybės trūkumas. Žemes referendumo metu pamatėme, kad yra tautiečių, tikrai norinčių permainų. Tai parodė, kad ne viskas prarasta, kad įmanoma situaciją keisti. Deja, valdžia aiškiai davė suprast, kad tauta nebėra Lietuvos šeimininkė.
Taip pat rinkimai į Seimą parodė, kad nesisteminės partijos nesugebėjo rasti kalbos ir susijungti į vieną galingą vienetą, o ir dauguma Lietuvos piliečių iš inercijos, o gal būt iš nesupratimo, balsavo už jau valdžioje buvusius politikus ir partijas. Taip pat neatmetu ir rinkimų klastojimo galimybės.
Todėl, atsižvelgiant į šiuos išvardintus įvykius, peršasi išvada, kad aktyvių piliečių bei organizacijų brangiai kainuojančio laiko ir energijos sueikvojimas neduoda mums tikėtų rezultatų. Reiktų ieškoti būdų, kaip laiką ir energiją panaudoti efektyviau. Todėl visų savo tautiečių teismui pristatau savo idėją.
Mano šūkis: neravėkime piktžolių, o pasodinkime ąžuolą. Piktžolių rovimą lyginu su bandymais dalinai keisti ar pakoregoti dabartinę sistemą. O ąžuolo pasodinimą lyginu su naujos sistemos sukūrimu, todėl siūlau jungtis tuos, kas pasiruošęs ilgalaikiam ir kryptingam darbui, kuriant naują bendruomenę su nauju gyvenimo būdu ir sąžiningomis taisyklėmis.
Nemanau, kad tai yra lengva, bet ir nematau kito kelio, kuriant šviesesnę Lietuvos ateitį. Suprantu, kad viskas neįvyks iš karto, todėl siūlau susitikimus daryti dažniau ir pradėt konkretizuoti planus. Reikia pradėt daryti darbus, pradžiai nedidelius, bet kryptingus, nepersistengiant, bet gerai apgalvojant, kad laiko ir energijos nešvaistytume veltui.
Siūlau susitikti savaitgaliais ir rengti stovyklas, kurių metu mes galėtume tartis, diskutuot ir aptart nuveiktus darbus, taip pat, stovyklų metu šviesti žmones, jaunimą, vaikus, supažindinti juos su esama situacija ir diskutuoti, kaip ją galime pakeisti. Mano idėjos tikslas - tai bendruomenių kūrimasis visoje Lietuvoje, jų bendradarbiavimas ir susijungimas į vieną stiprų „Ąžuolą“. Tai būtų didžiulė jėga, kuri padėtų mums sukurti dorą bei laimingą Lietuvą!"
Antanas. Dalyvavau ir aš. Esu šalininkas pirmos strategijos: dirbt ir tvarkytis su esama medžiaga ir situacija, remiantis supratimu ir dvasingumu, kurį jau turime. Be to - siūliau ne ginčytis, o dirbti frakcijomis ir daryti vieni kitiems pranešimus. Manau, kad reikia ieškoti kaip veikti tame tarpe, kuris randasi nustačius skirtingas pozicijas. O ginčas gimdo ne tiesą, bet karą.