versta iš rusų kalbos

TSRS žydų katekizmas

Žydai!

Mylėkite vienas kitą, remkite vienas kitą, būkite vieningi net jei esate atskirti didžiulių atstumų arba esate šalia, bet nekenčiate vienas kito. Mūsų jėga vienybėje – joje slypi mūsų sėkmės priežastis, mūsų išsigelbėjimas ir klestėjimas. Daugelis išblaškytų tautų išnyko, kadangi neturėjo aiškios veiksmų programos ir draugiškos paramos.

Tuo tarpu mes, būdami išbarstyta po visą pasaulį, tačiau vieninga šeima, atlaikėme amžių ir tautų priespaudą, nepalūžome, išaugome ir sutvirtėjome. Vienybė – tikslas, tačiau ji yra ir priemonė tikslui pasiekti.

Nesibaiminkite protekcionizmo – tai mūsų pagrindinis įrankis. Jis atvertas visiems žydams, nepriklausomai nuo jų tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų. Tikras internacionalistas yra tik tas, kuris kraujo ryšiais susijęs su žydais, visi kiti – profanai ir apgavikai. Burkitės su panašaus kraujo žmonėmis, nes tik jie sukurs jums norimą biosferą.

Formuokite savo kadrus. Kadrai – tai šventenybė. Kadrai nulemia viską. Kiekviena laboratorija, kiekviena katedra, kiekvienas universitetas, laikraštis, žurnalas, leidykla turi tapti mūsų kadrų kalve.

Braukitės į vadovaujamus postus, gojų darbininkų ir ūkininkų gretas, duokite jiems daug pinigų, bet dar daugiau degtinės, kad pradėti girtame svaiguly gojai degraduotų ir iš tiesų būtų tik darbiniai gyvuliai: pinigai, degtinė, seksas ir jokio dvasingumo!

Patys gi nevartokite jokio alkoholio, nerūkykite, kad gimtų sveikos, tvirtos žydų atžalos, gebančios perimti kartų estafetę. Te kiekviena visų šio pasaulio nežydų karta susiduria su mūsų tvirta ešelonuota gynyba. Visais būdais slopinkite gojų sąmonę, iškiliausius jų trypkite, blogiausius, panašius į bukus avinus, aukštinkite.

Kaskart, kai į nebūtį išeina vyresnioji karta, vietoj jos į sceną turi pakilti dar galingesnė kohorta jau parengtų ir Izraelio dvasia užgrūdintų žydų jaunuolių. Kad taip nutiktų, reikia kuo anksčiau siūlyti mūsų jaunus žmones į svarbiausias pareigas, visiems ir visur įrodant jų brandą ir genialumą. Ir nesvarbu, kad dabar taip nėra – jie subręs dirbdami. Kas valdo, tas protingas, tas ir teisus.

Mes privalome perduoti mūsų vaikams daugiau nei gavome iš tėvų, o savo ruožtu vaikai,

išsaugoję ir padauginę tai, ką gavo, perduos kitai kartai ir t. t. Kartų tęstinumas – mūsų jėga, mūsų tvirtybė, mūsų ilgaamžiškumas, nepaisant to, kad dauguma gojų stipresni mūsų fiziškai. Tačiau tai natūralu. Dirbti juodą darbą ir auginti raumenis dievo išrinktiems Izraelio sūnums netinka. Jehova Mozės lūpomis bylojo: „Kiekvienas Izraelio kartos sūnus turės 2800 vergų“. Gojai – mūsų vergai.

Pasaulis yra žiaurus, jame nėra vietos filantropijai. Ne mūsų reikalas rūpintis slavų kadrais TSRS. Jeigu jie tingi galvoti apie save, kodėl mes turėtume galvoti apie juos? Kažkada mūsų didis išminčius vergų turguje Romoje pavadino juos sklavais, t. y. vergais savo siela, kodėl dabar mes turėtume galvoti kitaip?

Būdami tingūs ir stokojantys mąstymo energijos jie nuolat verkšlendami skleidžia visuotinę meilę žmonėms. Bet argi tai nėra įgimtas nesugebėjimas suvokti sveikos būties esmės? Dievas juos sukūrė vergauti, todėl visi slavai, užkrečiantys savo propaganda kitus gojus, turi kristi mums po kojomis pirmi. Ignoruokite jų gailestingumą, pakilkite virš jų, Izraelio sūnūs, kaip Jehova pakilo virš mūsų. Tačiau Aukščiausiasis išrinko mus pakildamas virš mūsų nenužemindamas mūsų, mūsų vienintelių.

Atminkite: visos gerai apmokamos, įtakingos, pelningos pareigos visoje Rusijos teritorijoje nuo Karpatų iki Ramiojo vandenyno – visa tai yra mūsų nacionalinės pajamos, priklausančios mums mūsų išskirtinumo teise. Tuo pat metu nepamirškite, kad daugelis nežydų, imdami iš mūsų pavyzdį, gali išaugti iki mūsų lygio, užimti mūsų vietas, kurios turi priklausyti mums – spinduliuojantiems Izraelio sūnums.

Mes suburiame kolektyvus, kad gojai netrukdytų mums gyventi savaip. Tegul gojai taip pat bando burti kolektyvus mūsų pavyzdžiu, tačiau iš prigimties būdami egoistai jie susiries anksčiau, nei jiems kas nors pavyks, o mes, Aukščiausiojo padedami, jiems padėsime. Čia mes sau neprieštaraujame. Gojai Rusijoje daug perima iš žydų. Jiems būdinga beždžioniška mimikrija, kuri apskritai nėra pavojinga, jei tik nėra darni.

Priešingu atveju ji gali kelti grėsmę. Ypač grėsmingi yra visokio plauko vienokių ar kitokių klausimų svarstymai, kurie gali gojų mimikriją paversti į vieningumą, t. y. į tai, ką mes vadiname bendra nuomone arba sutarimu. Tokiu atveju gojai gali tapti reikšminga jėga. Štai kodėl mūsų užduotis – visaip juos išskirti. Mes negalime leisti, kad mus pasiglemžtų susigrupavusi didžiulė masė, kadangi nežydas yra visada priešiškas žydui iš pavydo. Kita vertus, mes neturime siekti susitaikyti, kadangi gojų neapykanta stiprina mūsų budrumą, vadinasi, ir mūsų jėgas.

Slavai, o ypač rusai, nesugeba mąstyti giliai, kažko analizuoti ir apibendrinti. Jie lyg kiaulės, kurios gyvena įsikniaubusios į savo lovį ir net neįtardamos, kad virš jų plyti dangus. Visus reiškinius jie suvokia per daug paviršutiniškai, per daug konkrečiai. Jiems kiekvienas įvykis – viso labo įvykis, kiek jis besikartotų.

Mūsų ideologija yra iš esmės priešinga gojų ideologijai. Jie sako: „Geriau mažiau, bet geriau“. Mes gi sakome: „Geriau daugiau ir geriau“. Jie sako: „Geriau būti varganam, tačiau sveikam, negu turtingam, bet ligotam“. Mes sakome: „Geriau būti sveikam ir turtingam, negu varganam ir ligotam“. Jie sako: „Viskas arba nieko“. Mes sakome: „Geriau kas nors, negu nieko“. Jie sako: „Duoti taip pat malonu, kaip ir gauti“.

Mes sakome: „Kažką apdovanoti gal ir malonu, tačiau ką nors gauti yra ne tik malonu, bet ir naudinga“. Jie sako: „Paisyk įstatymų, tai yra tavo pareiga ir čia slypi visuomenės darna“. Mes sakome: „Įstatymas – kalnas, protingas jį apeis“. Jie sako: „Laimėti arba mirti“. Mūsų šūkis: „Pergalė vardan gyvenimo ir gerovės, o ne gyvenimas vardan tuščios pergalės“. Kam reikalinga pergalė, jei ji neiškels gyvenimo ant gerovės pjedestalo?

Bet kokio pralaimėjimo kartėlį reikia mokėti išlaukti, kadangi visi gyvenimo turtai atiteks tam, kas laukia ir neleidžia užgesti protui.

Viską, ką moka ir žino gojai, mokame ir žinome mes. Tuo pat metu tai, ką žinome ir jaučiame mes, jiems yra nepasiekiama. Jie turi tik tai, ką turi. Viskas, ką turime mes, yra tik priemonė tikslui pasiekti. Viskas, ką jie turi šiandien, tai laikinai gojų naudojamas mūsų turtas. Atimti iš jų tai, kas mums palikta Aukščiausiojo, – mūsų užduotis.

Mes laukėme keturiasdešimt amžių. Mūsų niekas net nepripažino tauta, tačiau lemiamos kovos valanda išaušo, mes – ant MŪSŲ Pergalės slenksčio.

TSRS slavai yra užsispyrę, tačiau jiems trūksta atkaklumo siekiant tikslo. O ir svarbesnio tikslo jie užsibrėžti negali, tam jiems trūksta ir proto, ir mąstymo energijos.

Jie tingūs, todėl visada skuba, viską bando išspręsti iškart. Jie yra pasiruošę kažkiek paaukoti dėl didelės lemiamos pergalės, tačiau arba pralaimi, arba laimėję jaučiasi visko netekę. Mes gi už mažųjų pergalių taktiką. Maža pergalė – taip pat pergalė! Maža sėkmė – taip pat sėkmė! Iš mažų dalykų susideda dideli.

Slavai nemoka nei vadovauti, nei paklusti – jų genetika yra sabotuotojų. Jie pavydūs, nekenčia saviškių, kurie mėgina pakilti virš pilkos masės. Padarykite viską, kad jie sutryptų, suplėšytų tuos savo „iškiliuosius“. Jie tai padarys su malonumu. Visada būkite arbitrai, elkitės kaip taikdariai, ginkite „nelaiminguosius“, kuriuos užsipuola minia, bet tik tiek, kad atrodytumėte geri ir objektyvūs. Šiek tiek savitvardos ir jūs užimsite sudraskytojo vietą. Besiseilėjantis ir skraidantis padebesiais slavas pamils jus iš visos širdies, išgirs susižavėjimo kupinu balsu, pajus jums padėką (kai kurios jausmų užuomazgos jiems nesvetimos).

Kai du slavai pešasi, nuleidžia vienas kitam kraujo, visa tai stebintis blaivaus proto žydas visada laimi. Vaizduodami esą objektyvus, siundykite juos vienas prieš kitą, kurstykite jų pavydą, tačiau nepraraskite apdairumo, demonstruokite savo geranoriškumą ir teisingumą vykdančio arbitro vaidmuo jums yra užtikrintas.

Slavai yra nenugalimi tol, kol nestokoja savimonės užuomazgų. Todėl mūsų tikslas – jas išmarinti. Sovietų valdžia TSRS sudaro tam beribes galimybes. Pasinaudokite jomis, TSRS žydai, ir jūs tapsite šeimininkai nuo Karpatų iki Ramiojo vandenyno.

Slavai, o ypač rusai, nemoka gyventi ir išsikelti protingų tikslų. Tikslus iškeliame jiems mes. Žinoma, tie tikslai yra tariami, tačiau rusai stengiasi juos pasiekti. Dirbkite šia linkme.

Jie dievina gamtą, jaučia ją ir kūnu, ir dvasia (visiškai neigti jų gebėjimą būti dvasingais būtų klaida). Jie dievina tai, kas didinga. Duokite jiems gigantiškų statybų projektus, pasinaudokite jų laukiniu entuziazmu, ir jie patys sunaikins savo gyvenimo pamatus.

Žadėdami jiems „gigantišką derlių“, užnuodykite jų laukus chemija. Jie gaus daug javų ir daržovių, kuriuos vartodami nuodys savo endokrinines liaukas, kraują ir smegenis.

Siekite jiems aukšto atlyginimo, tuo pat metu darydami viską, kad plistų alkoholiniai gėrimai, turintys tokių pat savybių, kaip ir žemės ūkio nuodingi chemikalai.

Tik tokiu būdu jūs galėsite galutinai juos sugniuždyti. Būsimai mūsų provincijai – Didiesiems Rytams, nusidriekusiems nuo Karpatų iki Ramiojo vandenyno, svetimas žmogiškasis elementas nereikalingas – reikalingi paklusnūs, viskuo patenkinti gojai pačia tikrąja šio žodžio prasme.

Nei rusai, nei ukrainiečiai, nei baltarusiai nemoka prašyti, manydami, kad tai žema, o patys yra ir be to pažeminti bei skurdūs.

Mes sakome: „Bet koks nusižeminimas yra gėris, jei jis yra naudingas“. Vardan tikslo galima nusižeminti, žemintis galima ir nepamynus savigarbos. Nėra nemoralių poelgių, jei šie padeda įsitvirtinti ir suklestėti mūsų tautai. Tikslas sutaurina priemones. Dora viskas, kas naudinga.

Slavai yra kvaili ir nesubtilūs. Savo kvailybę jie vadina sąžiningumu, tvarkingumu, „aukštais“ principais. Negebėjimą prisitaikyti ir keisti savo elgesį priklausomai nuo situacijos, proto lankstumo stoką jie vadina „būti pačiu savimi“, „principingumu“. Gojai yra tiek kvaili, kad nemoka nė meluoti. Savo primityvumą ir kvailybę jie vėlgi vadina sąžiningumu ir tvarkingumu, nors iš prigimties yra melagingi ir aplaidūs.

Senovėje būdingas jiems primityvumas buvo vadinamas barbariškumu, viduramžiais – riteriškumu, vėlyvaisiais amžiais – džentelmeniškumu. Dėl menkniekių jie tapdavo ambicingi ir žudydavo vienas kitą dvikovoje. Dėl tuščių principų jie žudydavosi. Netrukdykime jiems.

Jų galimybės ribotos, todėl jie viską bando apriboti. Mes sakome: „Žmogaus galimybės

(nepainiokite gojų su žydu, t. y. žmogumi) yra neribotos!“, kadangi jis elgiasi pagal aplinkybes.

Visada atminkite apie ribas, kurias nusistato gojai, tiksliau apsistato jomis ir šių ribų jų sustingęs mąstymas negali peržengti. Tai galima pavadinti jų nelaime, bet kaip tik tai yra mūsų didelis privalumas.

Visur ir bet kokiomis aplinkybėmis kalbėkite ir elkitės užtikrintai, atkakliai, agresyviai, slegiančiai ir pritrenkiančiai. Daugiau triukšmo ir tuščio skambesio, daugiau nesuprantamų ir mokslinių žodžių. Kurkite realias ir nerealias teorijas, hipotezes, kryptis, mokyklas, metodus. Kuo ekstravagantiškiau, tuo geriau! Te jūsų neglumina, kad jūsų „teorijos“ ir „hipotezės“ yra nepagrįstos ir niekam nereikalingos, te jūsų neglumina, kad rytoj jos bus pamirštos. Išauš nauja diena, ateis ir naujos idėjos.

Čia slypi mūsų dvasios galybė, čia mūsų privalumas. Tegu gojai apmoka mūsų vekselius. Tegu suka galvas ieškodami racionalumo grūdo mūsų idėjose, tegu ieško ir randa tai, ko jose nėra. Rytoj mes duosime naujo peno jų primityvioms smegenims.

Nesvarbu tai, ką jūs kalbate, – svarbu tai, kaip jūs kalbate. Jūsų pasitikėjimas savimi bus įvertintas kaip įsitikinimas, ambicija – kaip proto kilnumas, polinkis moralizuoti ir nukreipti – kaip pranašumas.

Sukite jiems galvas, dirginkite jų nervus. Slopinkite valią tų, kurie jums prieštarauja. Kompromituokite išsišokėlius ir rėksnius, siundykite minios ambicijas ant skeptikų. Tų, kurie abejoja jūsų teisumu arba bando jums prieštarauti, reikalaukite pavardės, klauskite apie darbovietę ir užimamas pareigas. Reikalaukite atsakymų, o juos gavę, tvirtinkite: „Tai netiesa, tai ne visai tiesa!“, neanalizuodami jų iš esmės.

Jūsų oponentas gojus būtinai pasitrauks. Ypač tai svarbu kalbant apie istorinius klausimus, kurie skatina pasireikšti gojų įsitvirtinimo instinktui, kuris gimdo savimonę, o ši – išdidumą. Todėl mes turime kurti jų istoriją, užgrobti jų literatūrologiją ir bet kokį visuomenės mokslą – viskas turi būti jiems pateikta per mūsų prizmę, mums priimtinu ir naudingu kampu.

Jei gojus mėgina pasireikšti, atkreipti į save dėmesį, tuo metu leiskite garsinius efektus: brūžinkite kojomis, girgždinkite kėdėmis, stokitės ir vaikščiokite, juokitės, kalbėkite, murmėkite po nosimi, kosėkite, šnypškite nosį, pertraukinėkite gojaus kalbą klausimais, juokeliais ir t. t.

Sudarykite slavų kilmės tarybiniams gojams visokiausias erzinančias kliūtis, kurias jie suvokia ne iš karto. Dėkite savo daiktus ant jų daiktų, lyg netyčia užminkite ant kojos, užgriūkite ant jų, kvėpuokite jiems į veidą, kalbėkite iššaukiančiai garsiai. Tegu jie nuolat jaučia jūsų alkūnes savo pašonėse. Gojai ilgai tverti šito negali. Vengdami skandalo, jie pasišalina ir atlaisvina vietą... Ypatinga prabanga jie laiko trinktelėti durimis ir išeiti. Suteikite jiems tokią galimybę! Mandagus įžūlumas – štai mūsų šūkis!

Visi slavų gojai – bandos žmonės. Nepamirškite šito. Jūsų padedama banda turi žlugdyti kiekvieną individą, kuris pamėgins bent kiek pasireikšti. Tačiau niekada nepamirškite jų nuosavos teorijos apie asmenybės vaidmenį istorijai. Jei individas iš tiesų kažko vertas, jis turi būti sužlugdytas bandos. Primityvų individą, turintį tik ambicijas, būtinai aukštinkite. Tegu jis kažkurį laiką pabūna ant pjedestalo. Turėkite kantrybės, išlaukite ir paskui nuplėškite nuo jo kaukę bandos akivaizdoje. Jų akyse jūs būsite ne tik teisuolis, bet ir didvyris.

Mūsų galingiausias ginklas, esminis mūsų vieningumo akstinas – antisemitizmas. Gojų bandos moralei jis yra bjaurus. Todėl bet kokiam savo gojų priešui, kuris mėgina jus kažkuo apkaltinti, klijuokite antisemito etiketę ir jūs pamatysite, su kokiu malonumu kiti gojai perims šią versiją. Jei tuo metu atsiras koks nors išsilavinęs gojus ir pareikš, kad semitai – arabai, raskite argumentus įrodyti, kad tikrieji semitai – mes. Visiškai nenuneikite semitiškos arabų kilmės, tačiau pavaizduokite juos kaip mišinį, panašų į Dniepro rusų ir šiaurės rytų finougrų mišinį. Tikrieji semitai – mes. Todėl terminas „antisemitizmas“ yra nukreiptas ne prieš arabus, o prieš mus. Taip jūs turite argumentuoti.

Tokiu būdu, galima teigti, kad visi TSRS slavai yra antisemitai, tačiau vos tik jūs priklijuojate etiketę vienam, savo aplinkoje jis tampa bejėgis. Visi likusieji sviedžia jį mums kaip auką ir naikina jį savo rankomis. Mes gi ir toliau klijuosime etiketes priklausomai nuo situacijos.

Naudokitės slavų gojų gailestingumu, vaizduokite esą vargšai ir nelaimingieji, žadinkite jų gailestį ir simpatiją, skleiskite kalbas apie nuolat kenčiančią tautą, apie persekiojimus praeityje ir diskriminaciją šiandien.

„Vargšo žydo“ taktika yra patikrinta tūkstantmečių.

Kad būtų patogiau, toliau visus TSRS slavus vadinsime rusais.

Tegu jie turi mažiau už mus, vis tiek jie padės mums turėti daugiau. Rusai mėgsta būti geradariai ir globėjai, kiekvienas skurdžius siekia būti geradaris – tokiu būdu jis jaučiasi esąs kilnesnis. Kuo jie turi mažiau galimybių kilnumui išreikšti, tuo jo daugiau. Paimkite iš jų tai, ką jie gali duoti: geriau mažiau negu nieko.

Visus reiškinius vertinkite per mūsų interesų prizmę, kiekvienas reiškinys turi būti vertinamas žalos ar naudos žydams aspektu!

Informuokite vienas kitą apie viską, kas gali mums pakenkti arba būti naudinga. Informacija – šventenybė. Pinigai, kadrai, informacija – štai trys banginiai, į kuriuos remiasi mūsų gerovė. Šventa kiekvieno žydo pareiga yra informuoti kitą žydą apie tai, ką ketina daryti gojai. Šiandien tu padėjai man, rytoj aš padėsiu tau – čia slypi mūsų jėga!

Iš Jehovos, mūsų Dievo, mes perėmėme teisę valdyti visą pasaulį. Šiandien mes tai turime. Dabar mūsų užduotis – išlaikyti šį pasaulį savo rankose. Vienas dviejų svarbiausių pasaulio milžinų – Jungtinės Amerikos Valstijos – mums negresia. Jo tautinis konglomeratas pakankamai apdorotas mums naudinga linkme. Tačiau kitas milžinas – TSRS – mūsų pastangoms kol kas nėra visiškai pavaldus. Iš rusų, kurie nėra toks įvairiakalbis konglomeratas kaip JAV, galima tikėtis bandos sprogimo, sukelto tautinių motyvų.

Tokio sprogimo metu jie pamirš, kas yra rusai, kas ukrainiečiai, kas baltarusiai ir, prisiminę savo kraujo giminystę, vieninga bandos lavina pajudės link mūsų. Šiuo atveju ekonominis pasipriešinimas yra beprasmis. Iš prigimties būdami godūs, tikrosios aukso ir visko, kas slypi už jo, vertės jie vis dėlto niekada nesuvokė. Kritinėmis savo istorijos akimirkomis jie visada teikė pirmenybę bandos giminystei. Bandos moralė jiems yra aukščiau už viską. Todėl nepaleiskite iš savo rankų propagandos ir informacijos priemonių, spaudos, knygų leidybos, radijo, kino.

Reikia ir toliau skverbtis į partinio ir valstybės valdymo aparatą. Kiekvienu klausimu formuokite visuomenės nuomonę atsižvelgdami į mūsų naudą. Visokeriopai remkite azijatų musulmonų kilmės gojus, kurių idealas yra prabanga ir gerovė. Tegu jų didžiulis vaisingumas užgožia ir laikui bėgant visiškai praryja slavų elementą. Dėl tų pačių priežasčių remkite armėnus ir gruzinus. Tačiau darykite viską, kad azijatų musulmonų tarpe būtų neutralizuotas mums priešiškas tadžikų elementas. Arijams tadžikams būdingas ne mažesnis bandos jausmas nei slavams.

Negalima leisti jokiam visuomenės procesui vykti savo eiga. Pastebėję, kad mums iš jo nebus jokios naudos, leiskite jam pamažu riedėti nuokalne arba nukreipkite jį prieš gojus. Bet kokiam sumanymui turime vadovauti MES, kad galėtume nukreipti jį reikiama linkme.

Visame kame būkite lyderiai, visada siekite būti geriausi! Kiekvieną valandą, kiekvieną minutę ugdykite savyje vadovo savybes, net jei tai būtų kasdienės smulkmenos. Jokiais būdais nenusileiskite gojams, net ir smulkmenose: ar tai būtų vieta visuomeniniame transporte, ar eilė parduotuvėje.

Siekite būti panašūs į gojus, įsisavinkite jų elgseną, keiskite savo vardus į gojų vardus! Tai palengvins jūsų darbą vardan mūsų interesų.

Visiems Izraelio sūnums nevertėtų veržtis į būsimą Izraelio Valstybę, kitaip gojų provincijos liks be mūsų priežiūros. Čia būtina laikytis protingų proporcijų atsižvelgiant į tai, kad Izraelio Valstybė turi tapti vadovaujamuoju ir dvasiniu centru.

Bet kuriame į bandą panašiame kolektyve griebkite valdžią į savo rankas ir valdykite jį taip, kaip naudinga mums. Gamybos proceso administracinė ir kūrybinė dalys turi atitekti mums. Tegu gojams atitenka juodoji materialinė ir techninė mūsų kūrybos dalis. Leiskite jiems prižiūrėti darbo patalpų tvarką ir saugoti mūsų minčių vaisius. Tegu net ir užimdami atsakingas pareigas iš tiesų jie tebūna ne ką svarbesni už sargą ir valytoją.

Kūrybinį darbą galima patikėti nebent ne slavų kilmės gojams, geriausia – vienas kito nekenčiantiems armėnams ir gruzinams, kurie suės vieni kitus, arba kitiems azijatams, tik ne tadžikams. Jokiais būdais negalima kūrybos patikėti rusams plačiąja šio žodžio prasme! Tai visada bus mums priekaištaujama. Nebijokite pagarsėti kaip nacionalistai, juk TSRS mūsų nepripažįsta kaip tautos. Koks čia dar gali būti nacionalizmas? Nacionalizmu – šia mirtina visų slavų, išskyrus lenkus, nuodėme kaltinkite ukrainiečius, kurie TSRS yra reikšminga jėga, o pačius rusus smerkite už didžiavalstybinį šovinizmą.

Slavų širdžiai mielo internacionalizmo iliuziją mums užtikrins mišrios tautybės žmonės su žydų arba, blogiausiu atveju, tautinių mažumų kraujo priemaiša. Jei turite laisvą darbo vietą – imkite tik žydą. Jei negalite taip padaryti, likviduokite pareigas. Jei negalite pasielgti ir vienaip, ir kitaip, imkite azijatą. Jei tokio nėra, imkite lenką, baltarusį arba, blogiausiu atveju, ukrainietį, iš anksto nuteiktą prieš rusus. Tačiau visas pastangas reikia nukreipti ieškant lenko – tikrojo trijų likusių tautų priešo. Baltarusis arba ukrainietis susipyks su rusu, po to jie išgers vardan „taikos“ ir prisimins esą broliai, o lenkas – niekada.

Nenaikinkite atvirai, kaip tai buvo daroma ketvirtajame dešimtmetyje, gojų senovės paminklų. Dabar, praėjus karui, kai didžiulės TSRS gojų masės prisižiūrėjo iškilių paminklų Europoje, tai gali sukelti nepasitenkinimą, galintį baigtis tautinių jausmų, tų pačių bandos jausmų, kurie visada skyrė gojus ir darė juos grėsminga jėga, sprogimu. Tačiau nieko ir nerestauruokite. Praeis laikas ir architektūros paminklai patys sugrius. O chuliganai ir „senovės mylėtojai“ išgrobstys liekanas po akmenėlį. Vaizduokite esą nepastebite šių dalykų, spręsdami opias liaudies ir ūkio problemas.

Dniepro hidroelektrinės pavyzdžiu sugalvokite jiems elektrinių kaskadus ant Volgos ir kitų didžių upių. Elektrinės numarins upes, o mirusios upės pavers elektrinių statinius bergždžiais.

Šiuo metu TSRS rusai yra hegemonai, todėl kontroliuokite kiekvieną įtakingų ir perspektyvių rusų žingsnį. Neleiskite jiems susijungti ir atsiskirti. Neleiskite, kad tarp jų būtų koks nors trumpas tiesioginis ryšys, jų ryšiai turi būti su mumis ir per mus. Ne jie patys, o mes turime interpretuoti jų mintis publikai. Neleiskite jiems aptarti jokių klausimų be mūsų. Ten, kur susitinka du rusai, turi būti bent vienas žydas. Būkite visur ir visada!

Jei nepavyksta blokuoti ir „nukenksminti“ jaunų ir perspektyvių rusų, darykite juos pavaldžius. Kvieskite juos į savo kompanijas, apjuoskite juos tvirtu žydų aplinkos ratu, neleiskite jiems turėti ryšių ir pažinčių, išskyrus jus. Verskite juos vesti žydų moteris ir tik po to uždekite jiems „žalią šviesą“. Nebijokite, jų vaikai vis tiek bus mūsų. Jokia žydė neišsižadės to, kad ji yra Dievo išrinktoji, ir atitinkamai išauklės savo vaikus.

Pasakyta: „Kieno bebūtų jautis, veršelis – mūsų“. Todėl atiduokite mums naudingam gojui ne tik savo dukterį, tačiau, prireikus, nepagailėkite ir savo žmonos, bent jau meilužės vaidmeniui atlikti. Taip veikdami gojų, jūs prisidedate prie mūsų švento reikalo. Jis bus visiškai mūsų kontroliuojamas, be to, jo atlyginimas ir visos kitos pajamos plauks į mūsų rankas. Per žmonas arba meilužes žydes jie atiduos mums savo vertybes patys, o auksas sustiprins mūsų valdžią.

Vardan savo vaikų, pagimdytų žydžių, jie praras savo tautinius jausmus ir bent jau negalės būti judofobai.

Taigi, kiekvienam perspektyviam gojui – po žmoną arba draugužę žydę. Jei per ją jis padės pakilti hierarchijos laiptais bent vienam žydui, mūsų visų gerove bus pasirūpinta.

Duokite jiems kyšius, dovanokite brangias dovanas, girdykite juos brangiais vynais, konjaku ir degtine. Už niekučius ir svaigalus jie atiduos VISKĄ ir savo „mielą Rusią“ taip pat.

Ir paskutinis patarimas. Būkite budrūs! Ispanų inkvizicija ir vokiečių fašizmas neturi pasikartoti. Neleiskite išvešėti jokiems mėginimams supriešinti mus su visuomene, naikinkite antižydiškų tendencijų užuomazgas, kaip šios bepasireikštų. Fašizmas – neatsitiktinis reiškinys. Jis atsiranda ten, kur nepakankamai įvertiname vietos gojų siekimą tapti savo padėties šeimininkais.

Fašizmas slapčia bręsta visų gojų galvose. Laimei, skirtingose šalyse prie jo prieinama skirtingu laiku ir skirtingais pavadinimais. Tačiau esmė visur išlieka ta pati. Supirkite, vokite ir naikinkite, neleiskite pakartotinai išleisti jokios literatūros, atskleidžiančios mūsų strategiją ir taktiką, vaizduojančios mus netikusiais.

Neleiskite mažiems judofobams išaugti į didelius inkvizitorius! Tegu jie suvysta dar neužgimę su savo atkaklia tautinio kilnumo idėja! Bet kokiais būdais raskite dingstį klijuoti jiems kriminalaus TSRS antisemitizmo etiketę, stokite prieš juos į kovą būriais. Būdami vieniši jie nesugebės atsilaikyti prieš mūsų sutelktą jėgą. Tegu jie tūkstantis kartų teisūs dėl savo smulkmenų – jie vis tiek yra kalti, kadangi trukdo mums.

Skleiskite apie šiuos tipus kompromituojančius gandus, kurkite jų abejotiną reputaciją. Galiausiai, jų pradės bijoti tie, kurie juos puikiai vertino ir rėmė. Atimkite iš jų ryšius ir kontaktus, neleiskite jiems veiksmingai dirbti, verskite abejoti jų darbo tikslingumu ir užimamomis pareigomis, izoliuokite juos, siundykite prieš juos minią, atimkite iš jų įtakingus vaidmenis visuomenėje. Provokuokite juos konfliktuoti. Žeminkite juos, ignoruokite juos, skaudinkite juos nesąžiningu skatinimu, o jiems užprotestavus – kaltinkite juos visomis baisiomis nuodėmėmis, tempkite juos į „partkomą“, miliciją ir, jei tik galima, į teismą.

Jei esate vyresni, kaltinkite juos neparodžius pagarbos vyresniam, jei vienodo amžiaus – pažeidus broliškumo ir internacionalizmo principus. Svarbiausia apkaltinti, tegu jie teisinasi. Tas, kuris teisinasi, jau yra pusiau kaltas.

Provokuokite juos pasisakyti prieš valdžią, o po to iškelkite tai viešumon ir, valdžios padedami, naikinkite juos. Teisę į privilegijas ir ramų gyvenimą gauna tas, kuris nuolankiai seka paskui mus ir yra su mumis. Norintis eiti savo nepriklausomu keliu gali būti pavojingas, todėl negali sulaukti jokios paramos ir turi likti net be pragyvenimo šaltinio.

Arba mūsų tvarka, arba visiška betvarkė. Ten, kur ketinama išsiversti be mūsų, turi būti chaosas! Elkitės taip, kad betvarkė truktų tol, kol nusikamavę ir nevilties apimti gojai paprašys jūsų paimti valdžią į savo rankas ir užtikrinti jiems ramų gyvenimą.

Gojai turi būti mūsų pavaldiniai ir teikti mums naudą. Neteikiantys naudos turi būti išguiti arba nuteisti. Nėra visuomeninės naudos, kuri nebūtų susijusi su mumis! Kas ne su mumis, tas prieš mus! Akis už akį! Dantis už dantį! Taip mokė Mozė, taip gyveno mūsų protėviai. Taip gyvensime ir mes.

Kerštas – šventas jausmas. Jis ugdo charakterį, padeda žmogui įsitvirtinti. Krikščioniškojo gailestingumo, nuolankumo, savęs atsižadėjimo šūkius palikite gojams – tik jie to verti. Todėl būdami tarp jų skleiskite ir diekite krikščioniškąsias ir komunistines „dorybes“, patys gi visada likite nesitaikstantys ir tvirti. Nesigailėkite gojų. Šiandien atleidę jiems mažą nuoskaudą, rytoj sulauksite didelės.

Tegu gojai įkalbinėja vieni kitus elgtis su mumis atsargiai, nuosaikiai ir lanksčiai. Tegu jie atsargiai atremia mūsų spaudimą. Mes gi turime elgtis ryžtingai ir greitai, visada pateikdami jiems jai įvykusius faktus. Leiskite jiems po to ilgai ir bergždžiai diskutuoti – jie neturi ginklo prieš mūsų metodus. Leiskite jiems valingu sprendimu atlikti vieną darbą – kol susiprotės, kol susitars ir atliks jį, mes atliksime dešimt svarbesnių darbų. Tebūna jų pasipriešinimas būtinas stimulas, o ne stabdys. Jų pasipriešinimas reikalingas mūsų kovinei dvasiai, amžinam budrumui ir nuolatiniam spaudimui palaikyti.

Kurdami Izraelio Valstybę mes paverčiame tikrove didžiojo Teodoro Herclio idėją, pagaliau tampame tauta taip, kaip tai yra suprantama visame pasaulyje. Tačiau mums to negana. Pažadėtoji Žemė – tik mūsų dvasios židinys ir mūsų šventenybių saugojimo vieta. Kaip sakė mūsų didis Teodoras, iškeldami pasaulinio sionizmo judėjimo vėliavą, mes neturime pavirsti prasčiokais ir juoda darbo jėga.

Aukščiausiasis išrinko mus kitam tikslui – viešpatauti tarp gojų. JAV ir TSRS – du mūsų didieji duoklininkai. Pirmasis jų – po mūsų kojomis. Antrasis – beveik irgi. Tačiau ekonominiu požiūriu jis dar nėra tiek įsisavintas, kiek pirmasis. Mūsų strateginė užduotis – paversti jį dar gaivesniu mūsų šaltiniu nei JAV. Išsprendę šią užduotį, pavergsime visą pasaulį.

TSRS žydai, išmokite šį Katekizmą kaip Mozės ĮSTATYMĄ. Įsiminkite ir vykdykite jį! Tačiau tam, kad joks gojus negalėtų perskaityti nė vieno jo žodžio, būkite pasiruošę paaukoti net gyvybę!

Elgdamiesi vadovaukitės per amžius išbandyta jėzuitų priemone: sieloje – nuodai, ant liežuvio – medus, viduje – piestu stovintis tigras, veide – romumas.

Jūs – Izraelio gentis! Jūs – vienintelė tauta mūsų Žemėje, įkūnijanti savyje visą žmoniją! Nepamirškite apie didžiulę Aukščiausiojo malonę, išsakytą Mozės lūpomis ir įamžintą šventoje Toroje!

Niekada NEPAILSKITE!

Vertimas į lietuvių kalbą © eurotel.lt, 2006 m.

Šaltinis