Trumpai apie SĄŠAUKĄ

Ištakos

Atgimimo Sąjūdžiui praradus vidinę jėgą, ne vienas jo veteranas bandė taisyti buvusias klaidas ir pakartoti jį iš naujo. Deja, visos iniciatyvos gana greitai užgęsdavo. Atsiradusi galimybė įstoti į Europos Sąjungą, pakurstė naujas diskusijas dėl Lietuvos ateities. Daugelį masino žadami milijardai, tačiau inteligentai už jų matė slypinčius ir nemažus pavojus kultūrai bei dorovei. Šiais nuogąstavimais pasidalinti sekėsi sunkiai: televizija jų nenorėdavo įsileisti į specialiąsias diskusijų laidas, skirtas ES tematikai.

Susiklosčiusi padėtis vertė inteligentus ieškoti veiksmingiausių veikos formų. Pamažu jos išsirutuliojo į naują pilietinį judėjimą, pasivadinusį Piliečių Sąšauka ,,Už dorą ir tautą”. Paskutiniu metu jį dažnai vadina trumpai – SĄŠAUKA.


Veikla

Per eilę metų buvo išmėgintos įvairūs veiklos metodai. Žemas pilietinis aktyvumas parodė, kad mitingai ir masiniai renginiai nepasiteisina: jų organizavimas brangus, o efektas – vienadienis. Palaipsniui nusistovėjo visuomeninio lobizmo formos: asmeniniai kontaktai su politikais, Seimo nariais, judėjimo atstovų įtraukimas į įstatymų pataisų rengimo grupes, nedideli operatyvūs piketai. Taip be didesnio visuomenės palaikymo Sąšaukos žmonėms pavyko pakeisti net kelis Lietuvai labai svarbius įstatymus. Buvo nutraukta Nemuno pakrančių privatizacija, uždrausta alkoholio reklama televizijoje dienos metu, pradėti konkretūs žingsniai dėl jaunimo laidos nacionalinėje televizijoje, pristabdytas gėjų veržimasis į Lietuvą...

Visuomenėje SĄŠAUKOS vardas plačiau nuskambėjo dar 2005-siais metais, kai judėjimo iniciatoriai nuspėjo Vilniuje ruošiamą gėjų paradą ir surengė prevencinę akciją už šeimos verybes. Ypač didelį homoseksualų spaudimą Sąšaukai pavyko atlaikyti 2007–aisiais, kai per gana trumpą laiką buvo blokuoti pagrindiniai žydrųjų renginiai sostinės gatvėse. Kaune ir Vilniuje į maršrutus neišriedėjo gėjų reklama apklijuoti troleibusai, įstrigo Lygių galimybių instituto, kuris turėjo tapti užmaskuotu gėjų ideologijos forpostu Baltijos šalyse, kūrimas. Prieš homoseksualų ideologijos propagandą susibūrę žmonės įkūrė VšĮ ,,Šeimos gynimo centras”.

Deja, nemažai pasiekė ir homoseksualai – nuo senų laikų žinomas kovotojas prieš gėjus su visa savo leidinių grupe staiga ,,prarado žadą” homoseksualų atžvilgiu, o didžioji dalis komercinės žiniasklaidos Sąšaukai negailėjo tamsių spalvų. Didmiesčiuose pagausėjo gėjų socialinės reklamos (pvz., su trimis vienodomis širdimis) ir įvairių „seminarų” lygių galimybių tema rajonuose. Seimas įteisino ,,lytinės orientacijos” sąvoką – padarė juridinę landą tolimesniam homoseksualų įsigalėjimui.

Niūriosios inteligentų prognozės pradėjo pildytis...



Prioritetus diktuoja gyvenimas

Kova su homoseksualaus gyvenimo būdo propaganda viešojoje erdvėje – tai tik vienas atsako į tamsiųjų jėgų iššūkį pavyzdys. Panašiai atsitiko ir su alkoholio reklamos liberalizavimu: Sąšaukai vos pakvietus žinomus aktyvistus ir kelių nevyriausybinių organizacijų atstovus aptarti antialkoholinės programos, netikėtai įsitraukė nauji žmonės, organizacijos. Spontaniškai gimė nauja Sąšaukos kryptis - judėjimas ,,Už blaivią Lietuvą“. Jis energingai perėmė veiksmų plėtrą, įjungė studentus, jaunimą, politikus. Dalis aktyvistų tapo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos

nariais. Kai kurie iš jų buvo išrinkti į NTAKK Valdybą.

Gėjai ir degtindariai – nėra pagrindinis Sąšaukos taikinys. Jos tikslai platesni – pateikti visuomenei ateities Lietuvos viziją ir per pilietinį - dorovinį švietimą paruošti žmones globalizmo iššūkiams.



Sąjūdis atgimsta Sąšaukoje

1988-jų SĄJŪDIS orientavosi į tautiškumą ir ekonominį savarankiškumą, virtusį nepriklausomybės siekiu. Deja, senasis Sąjūdis, pasiekęs užsibrėžtą tikslą – Nepriklausomybę, nesugebėjo numatyti tolimesnių žingsnių. Bandė dairytis atgal, ieškoti kaltininkų ir galop pasimetė vertybėse. Viršų netruko paimti ne doroviniai, o medžiaginiai kriterijai. Rezultatus matome: laisvė be doros virto demokratijos karikatūra, šventa nuosavybės teisė – turto stabu, o politika – korumpuotų grupuočių verslu.



Dabartinė SĄŠAUKA kelia dvasinio atgimimo idėją ir kviečia visus gyventi taip, kaip giedame Lietuvos himne – meilėje ir vienybėje, siekti tiesos ir doros, kuri yra giluminis tautos gerovės šaltinis.



Savo esme SĄŠAUKA yra tas pats Sąjūdis, tik orientuotas visų pirma į dvasines vertybes. Tautiškumas čia suvokiamas kaip viena iš dorovinių kategorijų, grindžiamų teisingumu ir artimo meile, todėl jis iškyla aukščiau nacionalizmo. Gyvas pavyzdys - įvairiatautė Sąšaukos komanda: čia per keletą bendro darbo metų nepasitaikė nė vieno konflikto dėl tautiškumo ar pasaulėžiūros, nors čia kartu dirba ir ateistai, ir dvasininkai.



Deja, mes dar ne visi supratom, kad neįmanoma pakeisti nei visuomenės, nei valdžios nepasikeitus pačiam: juk kiek aš pats sugebėsiu tapti geresniu, tokia dalele geresnė taps ir pati Lietuva, nes aš – neatskiriama jos dalis.





Dalyvavimas ir parama

Sąšaukos veikloje dalyvauti ar ją remti gali pavieniai piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės, pasaulėžiūros bei partiškumo. Viską lemia laisvas asmeninis piliečio apsisprendimas, įsipareigojimas pačiam sau. ,,Aš tikiu, kad galima gyventi dorai ir pats šito sieksiu savo gyvenime. Mano kontrolierius ir teisėjas – mano sąžinė,“– tokia šio pasižadėjimo esmė. Narystė nefiksuota, bet kiekvienas dalyvis ar rėmėjas gauna patvirtinimą apie savo indėlį į šį judėjimą.

Sąšaukoje nėra lyderio ar vado. Idėjas generuoja ir įgyvendina patys iniciatoriai. Struktūra nėra griežtai apibrėžta. Ji kuriasi palengva, vengiant atsitiktinių žmonių, nes Sąšaukos esmę ne visiems pavyksta suvokti iš karto. Iniciatoriai nenori, kad judėjimą paraližuotų formalizmo dvasia, todėl gana drąsiai laužo vadovavimo stereotipus, sueigų vedimo taisykles. Veikla vykdoma per administratorius ir koordinatorius. Regioniniai struktūriniai dariniai savarankiški. Ateityje jie turi tapti pilietinio stabilumo ir moralinės atramos taškais savo bendruomenėse socialinių sukrėtimų ir krizių momentais.