Minios efektas
Žmogus – kolektyvinė būtybė. Patekęs į tam tikras sąlygas ir situacijas, jis nesąmoningai stengiasi prisitaikyti prie jį supančių žmonių. Egzistuoja toks psichologinis efektas, kaip bandos jausmas, kuris valdymo psichologijoje vadinamas autosinchronizacija. Jo esmė ta, kad jei kažkurioje grupėje 5% žmonių pradeda elgtis kažkokiu konkrečiu būdu – sinchroniškai atlikti kažkokius veiksmus – tai likusieji 95% nesąmoningai ims juos mėgdžioti.
Šį fenomeną jau seniai tiria įvairios mokslo šakos. Pirmieji į jį atkreipė dėmesį romėnai.
Reiškinio ištakos siekia tuos neatmenamus laikus, kai pavienis žmogus paprasčiausiai nebūtų išgyvenęs. Pirmykščiai žmonės drauge medžiojo, drauge statėsi būstus, drauge gynėsi ir t.t. Kolektyvo gyvenimas turėjo būti tvarkomas konkrečiomis taisyklėmis ir konkrečiais įstatymais. Jeigu kažkas juos pažeisdavo, jį galėjo išvyti iš bendruomenės, o tais laikais tai reiškė neišvengiamą mirtį.
Per daugybę tūkstančių metų mintis, kad išgyventi galima tik kolektyve, giliai įsišaknijo pasąmonėje. Dėl to netgi mūsų dienomis dauguma žmonių nesąmoningai siekia mėgdžioti kitus.
Pagal statistiką tik 10-15% žmonių pajėgūs turėti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo daugumos nuomonės. Nuomonę ginti gali tik psichologiškai ir emociškai stiprūs bei atsparūs žmonės, juk jaustis balta varna ir klausytis pašaipų bei jausti kreivus žvilgsnius sugeba tikrai ne kiekvienas. Žymiai paprasčiau būti tokiam, kaip visi.
Tūkstančius metų politiniai lyderiai propagandos pagalba naudojosi ir iki šiol tebesinaudoja minios efektu savais tikslais – skleisdami savo idėjas ir įgyvendindami savo tikslus. Bandos jausmą galima panaudoti, kad sukeltum paniką ar kad taikią demonstraciją paverstum masinėmis riaušėmis. Pakanka kelių provokatorių, kurie paleis gandą, kad po kelių dienų iš parduotuvių dings kokia nors prekė ir netrukus parduotuvių lentynos išties ištuštės.
Bandos jausmu naudojamasi, kai valdžiai reikia sukurti masinio skundimo atmosferą, aiškinantis vidinius priešus. Taip buvo Tarybų Sąjungoje Stalino laikais, tą patį darė nacių Vokietija ir dabartinės demokratinės šalys, skiriasi tik metodai.
Minios efektas suveikia tuo atveju, jei konkreti žmonių grupė pakrikusi ir jos nariai nesusimąsto apie įvykių priežastis, neapgalvoja savo elgesio ir nesupranta vaidmens, kurį jiems numatė organizatoriai. Ir dauguma žmonių visiškai natūraliai mėgdžios bandos elgesį.
Tačiau bet koks sociumas vystosi ir tobulėja būtent dėka tos mažumos, kuri moka atsispirti minios poveikiui ir mąsto nestandartiškai. Štai dėl ko, jei kiekvienas pagal savo jėgas ir galimybes ugdys individualumą, likusieji visuomenės nariai iš to tik išloš.
