Antuanas de Sent Egziuperi (pranc. Antoine de Saint-Exupéry, g. 1900 m. birželio 29 d. – 1944 m. liepos 31 d.) prancūzų pilotas ir rašytojas, labiausiai žinomas kaip novelės „Mažasis princas“ autorius.

[Malda padėjusi tūkstančiams]

Novelėje „Mažasis princas“ filosofiškai pasakojama apie žmogaus likimą, gyvenimo prasmę, kritikuojama visuomenė, paviršutiniškas suaugusiųjų gyvenimas.

Jau nuo mažų dienų Antuanas de Sent Egziuperi pasaulį matė kitaip, nei dauguma jo amžiaus vaikų.

A. de Sent Egziuperi „malda“, buvo parašyta vienu liūdniausiu ir sunkiausiu jo gyvenimo periodų, kai rašytojas negalėjo suprasti kodėl žmonija kariauja. Malda primena apie pačius svarbiausius dalykus.

Teigiama, kad ši malda padėjo tūkstančiams žmonių. Vieni rašė, kad ją skaitant rasdavo išeitis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų, kiti pastebėjo, kad pradėjo labiau vertinti savo gyvenimą.

Antoine de Saint-Exupéry malda

„Neprašau tavęs, Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.

Duok man sumanumo ir išradingumo, kad kasdienybės įvairovėje ir gausoje spėčiau įsidėmėti tai, ką sužinau ir patiriu.

Išmokyk mane tinkamai paskirstyti laiką. Suteik man galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu.

Įtikink mane, kad svajonės nieko gero neduoda, vis tiek, ar svajočiau apie praeitį, ar apie ateitį. Padėk man kuo geriau atlikti šios dienos darbus ir suvokti, kad svarbiausia valanda yra dabar.

Apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad gyvenime gali viskas klostytis sklandžiai. Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra neišvengiami gyvenimo priedai, padedantys mums augti ir bręsti.

Primink man, kad širdis dažnai priešinasi protui. Reikiamą valandėlę atsiųsk man ką nors, kas mylėdamas išdrįstų pasakyti man tiesą.

Tu žinai, kaip labai mums reikia draugystės. Padaryk taip, kad būčiau pribrendęs tai gražiausiai, sunkiausiai, rizikingiausiai ir švelniausiai gyvenimo dovanai.

Pasiųsk man reikiamos nuovokos, kad pataikyčiau tinkamą akimirką tinkamoj vietoj įteikti gerumo dovanėlę ar su žodžiais ar be jų.

Paversk mane žmogumi, panašiu į didelės grimzlės laivą, kad pasiekčiau ir tuos, kurie yra „dugne“.

Išsklaidyk mano baimę pražiopsoti gyvenimą. Duok man ne tai, ko aš noriu, bet tai, ko man reikia. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.“