| Iniciatyvinė grupė | Kontaktai | Administratorius | Blog'as |
|
Piliečių Sąšauka ,,Už dorą ir tautą”
- tai padorių, patriotiškai nusiteikusių piliečių visuomeninis nepolitinis judėjimas už tautinių, dorovinių ir šeimos vertybių įtvirtinimą kasdieniniame gyvenime.
Strateginė idėja – sukurti prielaidas naujam valstybės Atgimimui dorovinių vertybių pagrindu. Veiklos forma – savarankiškos bendraminčių grupės, užsiimančios savišvieta ir įstatymams neprieštaraujančiomis priemonėmis reaguojančios į dorai ar tautiškumui iškylančias grėsmes.
Sąšauka kviečia įsiklausyti į mūsų himną ir stengtis gyventi taip, kaip jame giedama.
Šio judėjimo dalyviu save laikyti gali kiekvienas, kuris stengiasi gyventi pagal sąžinę, suvokia kas yra dora ir pripažįsta jos lemiamą vaidmenį valstybės gyvenime.
Narystė sąšaukoje nėra griežtai apibrėžiama, sąrašai nesudarinėjami , bet kiekvienas dalyvis ar rėmėjas turi teisę gauti patvirtinimą apie savo indėlį į šį judėjimą.
|
Šiek tiek istorijos
Persitvarkymo Sąjūdžiui tapus partija, šis judėjimas, planavęs būti nuolatine opozicija valdžiai, žlugo. Vis labiau atsiskleidžiant demokratijos ydoms ir valdžios polinkiui ignoruoti tautos interesus, 1988-jų Atgimimo bangos veteranai atkakliai bandė pakartoti Sąjūdį. Deja, nesėkmingai. Nežiūrint to, daugėjo įvairiausių demokratinių ir pilietinių judėjimų, tačiau nei tvarkos, nei vienybės nedaugėjo.
Tokia situacija tik patvirtino, kad reikia ne demokratijos skyles lopyti, o grįžti prie pirminės Sąjūdžio idėjos - Dvasinio atgimimo, kurio gaires nubrėžė kauniečiai dar steigiamajame suvažiavime.
Pradžia tikrai nebuvo lengva. Judėjimo iniciatoriams net nespėjus sukurti struktūros, į Lietuvą prasidėjo homoseksualų ideologijos invazija. Be Sąšaukos entuziastų, nelabai kas suvokė tikrąjį pavojų ir nesiskubino į pagalbą, tad į priešakinę fronto liniją teko eiti patiems iniciatoriams. Skubiai ir beveik aklai, nežinant nei žydriųjų strategijos, nei taktikos...
Nežiūrint patirties bei lėšų stokos, su gana kukliomis pajėgomis penkerius metus pavyko sustabdyti gėjų eitynes. Deja, didžioji žiniasklaida nuo pat pirmųjų viešų akcijų, Sąšaukos "Už dorą ir tautą" judėjimą bei jo aktyvistus apšaukė "homofobais" ir pradėjo piešti tamsiausiomis spalvomis. Žinoma, tai po truputėlį veikė ir viešąją nuomonę. Visuomenės palaikymas silpnėjo, o judėjimas neturėjo galimybių išaiškinti Sąšaukos pozicijos per masinės informacijos kanalus, nes ten jų paprasčiausiai neįsileisdavo.
Be to, tuomet stebino ir nemažos dalies inteligentų pozicija: neva, ko čia jūs keliat audrą stiklinėje – negi rimtesnių problemų nebėra. Ką saujelė iškrypėlių gali padaryti...
Deja, laikas tik patvirtino Sąšaukos nuogąstavimus. Paaiškėjo, kad iš Europos Sąjungos homoseksualų ideologijos propagandai metami didžiuliai pinigai. Netgi mūsų vyriausybė, tiesa, pusiau paslapčiomis, po įvairių programų priedanga, tam pastoviai kiša milijonus.
Jėgos nelygios. Vis dėlto dideli pinigai pamažu įveikė pliką entuziazmą. Apklausos rodo, kad vis daugiau jaunimo tampa „tolerantiški“, seime jau laisvai vyksta homoseksualų konferencijos. Turime ir „žydrųjų“ seimūnų, o iš Doros poziciją aktyviai ginančių politikų Seime beliko liko tik Petras Gražulis, ir tai tik gargždiečių nuovokumo dėka. Per paskutiniuosius rinkimus atėjęs ekskunigas Jonas Varkala, gerai suprantantis dorovinius reikalus ir turintis atitinkamą išsilavinimą, užimė gana pasyvią poziciją.
Laikui bėgant, sąšaukos aktyvistų gretos retėjo. Vieni nuėjo į politiką, kiti pasinėrė į mokslinį darbą, treti – į švietėjišką veiklą ar pasitraukė dėl sveikatos.
Dalis tyliai nusišalino, nesugebėję suprasti Doros ryšio su viešuoju gyvenimu, neskirdami dvasingumo bei tikėjimo nuo religijos. Tik keli žmonės liko saugoti Sąšaukos idėjinės šerdies, ir tai daugiausia tik K.Uokos asmeninio ir finansinio palaikymo dėka, už ką jis neretai buvo puolamas respublikinės žiniasklaidos .
Jau kuris laikas šis tinklalapis funkcionuoja kaip budintis Piliečių Sąšaukos idėjinis postas, stebintis dorovinių pokyčių tendencijas Lietuvos gyvenime ir vedantis šviečiamąją veiklą internetinėje erdvėje.
