Interneto platybėse užklivo viena nuomonė. Labai labai emocionali, ir kaip man pasirodė, labai nuoširdi, ir gal būt todėl "užkabino"...
"Žmogus yra sukurtas, tai - KŪRINYS!!! Nepagamintas, bet SUKURTAS. Gamyba ir kūryba, tai du skirtingi procesai. Gamyba, tai masė, didžiuliai kiekiai apsoliučiai vienodų gaminių, apčuopiamų ir regimų. O Dievas mus - SUKŪRĖ!!! Tai reiškia, kad kekvienas esame lyg vienetinis egzempliorius.Tobulas, tobulo Kūrejo Kūrinys...
Taip, mūsų yra nenusakoma gausybė. Tik vienas Dievas žino, kiek žmonių gimė, mirė iki mūsų dienų ir kiek jų bus iki pabaigos... Bet kekvienas mes esame vienetinis Dievo kūrinys. Nėra nei vieno apsoliučiai vienodo žmogaus. Nei vieno apsoliučiai vienodo Dievo Kūrinio. Net snaigė kekviena turi tik jai vienai duotą raštą, struktūrą... nėra nei vienos vienodos!!! Ir žmogus kekvienas yra INDIVIDAS - (asmenybė). Visų mūsų skiriasi DNR, pirštų anspaudai ir t.t. Šlove ir Garbė mūsų Dangiškajam Tėvui dabar ir per Amžius!!!..."
Ir tada pagalvojau - iš tiesų, mes nesuvokiame savo išskirtinumo. Kas mes?... Kas gi, galų gale, esu aš?... Kiek iš mūsų esame statę sau tokį klausimą?...