Liberalizmas ir demokratija - ideologijos - valdymo modeliai, pateikiami visuomenei, kaip jos raidos kryptys, o globalizacija objektyvus procesas, t.y. neišvengiamas, vykstantis savaime, kaip metų laikų kaita, prie kurių mes galime prisitaikyti, kažkiek pakoreguoti jos (globalizacijos) poveikio kryptį, galime ją įtakoti, tačiau negalime jos išvengti.

Globalizacija - tai procesas užkurtas paties žmonių buvimo Žemėje fakto. Iš esmės jis reiškia maišymąsi. Idėjų, tradicijų, rasių, papročių, kultūrų ir t.t. Atrodo mes čia nieko nebegalime pakeisti. Būtent to ir siekiama, kad mes taip galvotume ir nieko nedarytume. Kad priimtume viską kaip neišvengiamybę.

Tačiau nuo mūsų gali priklausyti tai, kuo bus maišomasi-dalijamasi. Mes galime įdėti į tą pasaulinį maišymosi katilą kažką gero nuo savęs arba galime neįdėti nieko, o tik priimti visą jame esantį brudą.

Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio ir aktyvumo.

Jei mes daugiau duodame – mūsų tampa daugiau.

Jei tik imame ir nieko „neeksportuojame“ į tą globalizacijos puodą – bankrutuojame, - išnykstame - ištirpstame toje masėje.

Globalizacija kaip procesas veiks tol, kol bus žmonių. Nelikus žmonių - išnyks. Atsiradus žmonėms naujai - atsiras vėl.

Išvada? - globalizacija kaip procesas vyksta visur, tačiau ne visur yra demokratija ir liberalizmas. Globalizacija padeda plisti liberalizmui ir demokratijai, tačiau nėra anų priežastis. Darykime teisingas išvadas ir skirkime šių dalykų priklausomumą vienus nuo kitų.