Neseniai į Judėjimo paštą atėjo laiškas nuo Judėjimo dalyvės Jelizavetos Miuller, jau daug metų gyvenančios Vokietijoje. Jelizaveta savo laiške papasakojo apie tai, kaip į dorovingumo problemą žiūrima Vakaruose.
Jos padaryti atradimai, susiję su tuo, ką reiškia "dorovė" ir "sąžinės" sąvokos vietiniams gyventojams, pasirodė besą tokie stulbinantys, kad mes nusprendėme paskelbti jos pranešimą. Galbūt, jis padės mums geriau suprasti priežastis tos krizės, kuri kilo tarp Rusijos ir Vakarų civilizacijos, žvelgiant į problemą ne iš karinių-politinių blokų ir valstybių priešpastatymo viena kitai, bet iš kiekvieno individo atskirai ir visos visuomenės kolektyvinės samonės pozicijos.
"Kai aš ėmiausi versti Dorovingumo Kodeksą į vokiečių kalbą, tiesiog jį išverčiau, perdaug nesigilindama. Vėliau, kai ieškojau vietinių vokiečių, kurie galėtų patikrinti mano vertimo ir išsireiškimų tikslumą, aš supratau kad jie kitaip suvokia šį Kodeksą, nei rusai. Pasirodė, kad vokiečiams sąvokos "dorovė" ir "sąžinė" turi kitą reikšmę.
Pasistengsiu paaiškinti kiek galima suprantamiau. Ir aš tai aiškinu taip, kaip pati suprantu. Nebūdama tobula, žinoma, aš negaliu teigti, kad esu visiškai teisi ir, kad tai iš tikrųjų yra visiška tiesa. Galbūt aš klystu. Reikalas yra tame, kad problema ne tiek pačiose sąvokose "sąžinė" ir "dorovė", kiek skirtingose kultūrose ir mentalitetuose. Žodžiai šie vokiečių kalboje kaip ir yra: ir "dorovė" yra, ir "sąžinė" yra. Bet šie žodžiai turi kitokią prasmę, nei rusų kalboje. Be to, "dorovės" sąvokos reikšmės rusų ir vokiečių kalbose skiriasi daugiau nei sąvokos "sąžinė" reikšmės.
Ką man pavyko išsiaiškinti šiuo metu apie "dorovės" sąvoką": tai, kad pagyvenusiems žmonėms šis žodis pažįstamas, jis ir žodyne yra (skirtingai nuo anglų kalbos, kur yra tik žodis "moralė"). Tačiau, matyt dėl to, jog šis žodis jau seniai nebevartojamas, jis nėra žinomas jaunimui, ir kuo jaunesnis žmogus, tuo šis žodis jam mažiau pažįstamas. Tie, kurie šį žodį girdėjo, dažniausiai jį sieja su bažnytinėmis dogmomis, arba su draudimu nešioti trumpą sijoną, arba su draudimu turėti seksualinius santykius iki vestuvių, ir suvokia tai tiesiog kaip pasikėsinimą į jų asmeninę laisvę.
Apie save galiu pasakyti tiek. Aš nugyvenau Vokietijoje daug metų ir per juos aš nei karto, niekur nebuvau sutikusi žodžio "dorovė" vokiečių kalba, o susipažinau su juo tik tada, kai ėmiausi Kodekso vertimo.
Žodis "sąžinė" vokiečių kalboje taip pat yra ir jo prasmė tokia pati, kaip ir rusų kalboje, bet yra tam tikrų skirtumų. Aš net nežinau kaip tai paaiškinti, tiksliausia būtų pasakyti, jog tai nemadinga, nešiuolaikiška. Tai yra, jį vartoja, bet jis neturi tokio efekto, kaip rusų kalboje. Tai labai subtilus momentas ir man sunku jį paaiškinti, be to, galbūt aš ne viską teisingai suprantu. Bet aš galvoju, kad Rusijoje yra kažkas, ko neturi kiti. Ir to negalima paliesti, pauostyti, pamatyti, net paaiškinti sunku.
Vakarų žmogui sąžinė nebūtinai turi pozityvią prasmę, nes ji ne visais gyvenimo atvejais yra racionali, protinga, žvelgiant iš materialaus požiūrio taško. Bet ji dar naprarasta negrįžtamai. Pavyzdžiui, žodis "kuklumas". Vokiečiams kuklumas - tai neigiamas charakterio bruožas, vienareikšmiškai, o štai su sąžine, dar ne viskas prarasta, šį procesą, man taip atrodo, dar galima pakreipti grąžinimo šiai sąvokai teigiamos prasmės linkme. (beje, "Moraliniame komunizmo statytojo kodekse" kuklumas, sąžiningumas ir dorovinis tyrumas traktuojami kaip teigiami žmogaus bruožai. (red.past.)
Išėjo gana ilgas aiškinimas, bet aš bandžiau išsireikšti kaip galima suprantamiau. Suprantu, kad Jums, esant Rusijoje, sunku mane suprasti. Daugelį dalykų pradedi suvokti tik juo pažinęs, išgyvenęs. Aš pati dar prieš keletą mėnesių net negalvojau, kad žodis "dorovė" vokiečių kalboje suprantamas kitaip, net minties tokios nebuvo. O kaip dar jį galima suprasti? O pasirodė štai kaip! Mano asmeninė patirtis parodė, kad tai tik sukurta iliuzija.
Aš tai lyginu su tuščiaviduriu kiaušiniu. Tuščiaviduris kiaušinis - tai Europa, jis gražus išorėje, beveik idealus, proporcijos, spalvos, viskas... bet negyva, viduje nieko nėra, gyvybės jame nėra, o todėl nėra ir prasmės, koks jis gražus bebūtų. Su Rusija visiškai kitaip - tai kiaušinis, išorėje, gal ir visai nepatrauklus, užtat jame yra gyvybė, yra prasmė, yra galimybė, kad iš jo išsiris viščiukas, užaugs, paliks palikuonių ir taip toliau...
Šį pavyzdį su kiaušiniu galima taikyti beveik visur. Pavyzdžiui, europiečiai, iš esmės atsisakė Dievo, bet jie juk taip nemano. Oficialiai viskas yra: bažnyčios, šventės... Štai, Kalėdos greitai - Kristaus gimimo šventė, visi ją mėgsta, laukia. Bet laukia Kalėdų todėl, kad per Kalėdas dovanojamos dovanos! Ir visų galvos užimtos tik dovanomis!
Rusų nemėgsta ir juos smerkia, mano, jog jie persekioja netradicinės seksualinės orientacijos žmones – aiškindami, žmonės juk nekalti, kad tokiais gimė. Juk tai amoralu, nedora juos už tai persekioti!
Bendrai, kiek tai liečia santykį su netradicine seksualine orientacija: Rusija ir Vokietija - tai kaip dangus ir žemė. Bet čia ir vėl norėčiau pridurti, kad ne visi vokiečiai tokie, dar ne viskas prarasta! Žinoma, čia toli gražu ne taip, kaip Rusijoje, bet vistik, jeigu Rusija sugebės atgaivinti Dorovės ir Sąžinės idealus – ji, tuo pačiu, ir kitiems padės.
Su meile, Jelizaveta Miuller, Vokietija
P.S. Labai tikiuosi, kad šis laiškas padės kam nors suvokti dar vieną tiesos kruopelytę. Prie to, kas pasakyta, galiu pridėti tik tiek. Man atėjo dar viena mintis, kad, galbūt, tas faktas, jog rusų žmonės, tegu ir ne visi, kovoja už dorovingumo atgimimą arba bent jau pergyvena jo netekus, ir yra tai, kas ateina iš jų širdžių, ir kas turi išgelbėti Rusiją ir Pasaulį? Vakaruose apie tai niekas ir galvoti net nemano. Ne tik, kad nepergyventi dėl dorovingumo praradimo, niekas jau nebežino, kad tai iš viso yra.
Pabaigai nerėčiau pateikti citatą iš T.N. Mikušinos knygos "Išminties Žodis", kuri dabar man tapo dar suprantamesnė: "Nustokite žvalgytis į Vakarus. Nustokite imti tuos pavyzdžius, kurie ne tik nenaudingi, bet ir žalingi. Jūsų misija - atnešti naujus pavyzdžius. Labai greitai visos žemės rutulio tautos su nuostaba įsiklausys ir pamatys tuos pokyčius, kurie vyksta Rusijoje. Pokyčiai šioje šalyje ateis ne iš valdžios, ne iš politikų ir ekonomistų, pokyčiai šioje šalyje ateis iš žmonių širdžių, ir šių pokyčių neįmanoma bus nepastebėti"."
