Kur slypi tikrosios mūsų bėdų priežastys

Lietuvos istorijos tyrinėjimai parodė, kad visuomeninės griūties procesai prasidėjo tuomet, kai I Lietuvos Statute buvo įterpti privataus intereso gynimo dalykai. Iki tol vyravo visuomeninio intereso gynimas.

Vėliau, palaipsniui, asmeninio intereso gynimas teisės aktuose vis plėtėsi, ko pasėkoje buvo visiškai suardyta darna visuomenėje – asmeniniai interesai tapo svarbesni už visuomeninius, kas reiškia, jei žiūrėtume analogiją su kūnu, vienos ląstelės ar organai nustojo rūpintis bendra kūno gerove, dėl ko sutriko visa kūno veikla.

 Atsirado savotiškos vėžinės ląstelės visuomenėje, kurios mito likusių ląstelių gyvybine energija.

Mūsų valstybė praranda savo funkcijas. Tiek pas mus, tiek visoje Europoje, net visame vakarų pasaulyje, įstatymai nebegina dorovės.

Įstatymų sudarymas ir leidimas tapo viso labo esamų susiformavusių ar besiformuojančių gaivališkų ar stichiškų santykių reguliavimu.

 Visuomenėje nuolatos formuojasi kažkokie santykiai. Tačiau kai gaivališkas ir debiliškas reguliavimas prasideda dvasiniame lygmenyje (vienalytės santuokos, prostitucijos įteisinimas ir pan.), gauname bendruomenės dorovinį smukimą ir kartu - suirimą. Bendruomenė išnyksta.

Todėl pirmykštėse bendruomenėse buvo doroviniai tabu - griežtos taisyklės šeimos išsaugojimui, vaikų auklėjime ir t. t. Jau tada žmonės matė ir suvokė, kad be šių tabu jie paprasčiausiai išnyks.

Todėl valstybė turi remti įstatymus, pagal kuriuos gyvena žmonės.

Tie įstatymai turi remti teisingumą, o teisingumas – dorovę, kuri kyla iš dieviškos darnos. 

Viso dokumento parsisiuntimas ČIA