K.Braziulis
Emigrantai kelia grėsmę
nacionaliniam saugumui
Vieną dieną važinėdamas po miestelį įsijungiau radiją. Ėjo laida apie emigraciją. Laidos dalyviai, žinomi žmonės, dėstė savo mintis, reiškė didelį susirūpinimą ir kvietė visus imtis aktyvių, iki šiol dar neregėtų veiksmų grąžinti Lietuvos žmones į Tėvynę. Tačiau dalyviai kalbėjo lozungais, o ne konkrečiais pasiūlymais.
Vienas iš laidos dalyvių Dainius Paukštė, kuris yra tikras ekspertas migracijos klausimais – ta buvo jaučiama jo kalbėjime, išsakytuose teiginiuose ir pateiktuose argumentuose, pasakė, kad Lietuvos politinis elitas nenori, kad į Lietuvą grįžtų emigrantai. Jie jų bijosi. Emigrantai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Oho, pagalvojau. Darosi įdomu. Kodėl emigrantai, pasak mūsų politinio elito – tas elitas yra žmonės, kurie dešimtmečius sėdi Seime ir nieko nedaro, kad pakeistų Lietuvoje situaciją, kad pagerintų žmonėms gyvenimo sąlygas, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Galvoje šis klausimas sukosi, sukosi kelias dienas ir štai kokias mintis išsuko.
Teiginys, kad emigrantai kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, yra teisingas. Tačiau kodėl?
Įsivaizduokime tokią teorinę situaciją. Jeigu Lietuvoje susidaro normalios gyvenimo sąlygos ir vienu metu iš užsienio grįžta visi, na, beveik visi emigrantai. Kas atsitiks tokio baisaus, kad jie pradės kelti grėsmę valstybės saugumui? Jie pakeis egzistuojančią dabartinę politinę sistemą. Jie išrinks į Seimą naujus žmones, kurie išspardys dabartiniam politiniam elitui užpakalius ir visus juos paliks už borto.
Didelė dalis žmonių, kurie dabar yra prisisiurbę prie valstybės spenelių ir priklausomi vieni nuo kitų, neteks darbo. Jie privalės palikti šiltas vieteles ir užleisti jas kitiems, kitaip mąstantiems žmonėms. Grįžę emigrantai, o Dieve kaip baisu, aktyviai dalyvaus politiniame ir visuomeniniame gyvenime ir drąsiai eis balsuoti. Jie tikrai balsuos ne už šią politinę sistemą, dėl kurios – ekonominių, politinių, saugumo priežasčių – buvo priversti palikti savo šalį.
Emigrantai kelia grėsmę, nes:
IIII Jie į Lietuvą grįš pasikeitę. Sąlygos, kuriomis jie gyveno užsienyje, iš gilumos ištrauks ir atskleis jų gerąsias ir laisvo žmogaus charakterio savybes. Jie grįš į Lietuvą drąsūs, ryžtingi, kūrybingi, laisvi ir pasitikintys savimi ir savo jėgomis.
IIII Jie į Lietuvą grįš turėdami kitokį suvokimą ir supratimą, kas valstybėje yra šeimininkas. Jei anksčiau buvo įsitikinę, kad šeimininkas yra politikas, valdininkas ar biurokratas ir kad visas jų gyvenimas priklauso nuo šių ponų, tai dabar kiekvieno jų galvose bus susiformavusi nuostata, kad šeimininkas yra jis ir tik jis, o visi šie biurokratėliai kartu su politikais privalo tarnauti jam ir jo interesams.
IIII Jie į Lietuvą grįš įgiję patirties ir turėdami pakankamai žinių apie tai, kaip veikia demokratinis mechanizmas, kaip yra valdoma šalis. Jie supras, kad nuo jų sprendimo, nuo jų balso, nuo jų domėjimosi politiniais ir ekonominiais procesais šalyje viskas priklauso. Jie drąsiai domėsis politika, aktyviai dalyvaus politiniame ir visuomeniniame gyvenime bei reikš savo valią per rinkimus.
IIII Jie į Lietuvą grįš nebijodami išsakyti savo nuomonės, pozicijos įvairiais, net pačiais svarbiausiais ir jautriausiais klausimais. Jie nebijos užduoti klausimo KODĖL? Jie reikalaus atsakymo, o jo negavę imsis veiksmų prieš biurokratą ar instituciją, kurioje jis dirba. Jie nebijos rizikuoti, nes jie jau rizikavo ir gana stipriai. Ne kiekvienas drįsta atsistoti ir išvažiuoti iš savo šalies į kitą šalį, į nežinią, kartais net nemokėdami tos šalies kalbos. Jie visada žinos, kad turi pasirinkimą ir kad jų gyvenimas priklauso tik nuo jų pačių.
Pažiūrėkite į Napoleono karą su Rusija. Rusijos kariai, kovodami su Napoleono armija, aplankė Europos valstybes. Pamatė, kad žmonės gyvena kitaip nei jie, kad galima gyventi kitaip, nei jie gyvena, kitaip, negu jiems valdžia visada sakydavo, kad tik taip galima gyventi. Kariai, karininkai grįžo į Rusiją ir pradėjo kelti sumaištį, reikalauti teisių ir laisvių. Sakė, o kuo mes skiriamės nuo kitų žmonių. Juk esame tokie patys. Atsirado dekabristai, prasidėjo sukilimai, demonstracijos, laisva spauda.
Pažiūrėkime į Antrąjį pasaulinį karą. Rusijos kariai, nuvarginti visokiausių valymų, kovojimų su bolševikų priešais, užsienio šnipais – beveik kiekviena šeima buvo nukentėjusi nuo Stalino represijų, nesinori net didžiąja raide jo pavardės rašyti, Europoje pamatė, kad žmonės gyvena kitaip, kad galima gyventi kitaip ir daug geriau, nei jie gyvena, kad galima mąstyti laisvai ir išsakyti savo mintis garsiai ir viešai. Stalinui po karo prireikė papildomų žiaurių represijų tam, kad sustabdytų šio naujo supratimo apie gyvenimą viruso plitimą. Tik didelėmis represijomis, ištremdamas žmones jis išvengė naujų revoliucijų savo kieme.
| Mūsų politinis elitas – politinių partijų viršūnėlės, aukščiausi valdininkai, biurokratai – bijosi laisvo, pasitikinčio savimi, žinančio ir aktyvaus visuomeniniame gyvenime žmogaus. Toks žmogus gali išaugti tik tam tikromis sąlygomis, kurių Lietuvoje nėra, o užsienyje yra. Tačiau toks žmogus, grįžęs į Lietuvą, yra pajėgus pakeisti ją iš pagrindų ir visiems laikams. |
P. S.: Kartą įsijungiau nacionalinę televiziją LRT. Ėjo laida „Emigrantai“. Po laidos kilo noras dėtis daiktus ir emigruoti. Geresnės reklamos emigracijai nesugalvosi.
