Ką parodė "kopūstų revoliucija"

Dar prisimename Lietuvoje stichiškai prasidėjusį sujudimą, žurnalistų pakrikštytą "kopūstų revoliucija". Jis pasireiškė prekybos centrų boikotu ir pilietinio pasipriešinimo mitingais, nukreiptais prieš maisto kainų augimą. Dabar jau galima apibendrinti šio etapo rezultatus:

1.  Išaiškėjo, kad bendras piliečių aktyvumas gana žemas – tik 11 (iš 60) rajonų ir miestų pajėgė suorganizuoti pasipriešinimo mitingus ir jie nebuvo tokie masiniai, kaip tikėtasi. Vienintelė Klaipėda sugebėjo suorganizuoti antrąjį pilietinio pasipriešinimo mitingą, bet ir jis nepasižymėjo dalyvių gausa.

2.  Boikotas davė aiškų signalą, kad Lietuvoje beveik nebeliko žmonių, kurie gebėtų organizuoti ir organizuotis. Kai kas boikotą koordinavo internetu net iš užsienio arba dėl šio reikalo turėjo derinti atvykimą į Lietuvą.

3.  Trūko objektyvios informacijos. Ji buvo tik internete, o juo naudojasi pakankamai nedidelė dalis žmonių. Apie 40 proc. gyventojų yra pensininkai arba arti to amžiaus, kurie jo neturi, o jaunimas (apie 30 proc.) dar nelabai domisi tokiais reikalais. Likusieji dirba ir paprasčiausiai nelabai turi laiko kapstytis po chaotišką informacijos srautą.

4.  Nebuvo pakankamos veiksmų koordinacijos. Feisbuke prisikūrė daugybė grupių, skelbiančių įvairiausias iniciatyvas, kartais prieštaraujančias viena kitai. Atsirado ir "feikinių" su specialiai klaidinančia informacija. Ryškėja poreikis kurti savo internetinę svetainę, per kurią būtų glaustai pateikiama suderinta ir patikrinta informacija.

5. Išryškėjo būtinumas kurti aktyvistų koordinacines grupes vietose, kurios deleguotų savo atstovą į respublikinį lygmenį, bendrų veiksmų strategijos derinimui.

6.  Ryškėja būtinybė pradėti kurti savo informacinį tinklą, nes respublikos televizijų paslaugos per daug brangios ir nepatikimos: boikoto metu jos mus ignoravo arba pateikdavo neobjektyviai. Žemės referendumo metu iš iniciatorių buvo nugvelbtas net įstatymu numatytas TV eterio laikas.

7.  Viešojoje erdvėje net nebuvo minčių ar pasiūlymų, kaip sukaupti lėšų pilietiniam veiksmui. Finansinių resursų neturėjimas buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šis judėjimas taip greitai išsikvėpė ir neperaugo į platesnį veiksmą.  

Komentarai (1)

2016-07-08 12:37:13
Rolandas. Tikra tiesa, taip ir yra, kad Lietuviai nėra vieningi. Taip pat žmonės dirba , kad vaikus pamaitintų , o apie kaimą net kalbos nėra  - tik alkoholis juos domina, nes darbų nėra, žodžiu degradacija ir bus dar blogiau, geriau nieko nebus tol kol nepakeisite sistemos, giminių klano, kuris valdo Lietuvą...