SITUACIJA

Per 30 metų susiformavo klaninė politinio valdymo sistema, vis labiau klampinanti Lietuvą į  problemų liūną. Neteisingumas vis akiplėšiškiau smelkiasi į teismus ir liudija paskutinę valstybės užvaldymo stadiją. Šią korupcinę sistemą įveikti galima tik vieningais pilietiniais veiksmais. To tikėtis iš partijų negalima: jos negausios ir nelinkę vienytis.

Švytuoklės principu, protesto balsais iškylančios partijos būna gana greit išstumiamos iš politinio veiksmo arenos, nes neturėdamos pakankamos politinio veikimo patirties, būna . Visuomenininkų kuriami įvairūs judėjimai nepasiekia Sąjūdžio laikų masto ir neįgauna politinės įtakos. Spontaniškos iniciatyvos (Garliavos įvykiai, kopūstų revoliucija) neperauga į pilietinį veiksmą, nes nėra koordinuojančio centro. Tautinių organizacijų (LTOS) pastangos sukurti panašią instituciją irgi neduoda apčiuopiamesnio rezultato.

Masių abejingumas pasiekė kritinę ribą. Žemės referendumas parodė, kad Lietuvoje pilietiškai mąstančių  tik apie 11 procentų. Likusioji abejingųjų masė dusina visas iniciatyvas, žlugdo protesto akcijas, mitingus, referendumus.  Prekybos centrų boikoto metu, jie pirmieji lėkė ne mitinguotojų palaikyti, o šluoti nuo lentynų dėl protesto atpigusių prekių.

Kita vertus, savo pasyvumu jie praktiškai boikotuoja rinkimus, tuo padėdami tradiciškai įsitvirtinusioms partijoms išlikti valdžioje. 

STRATEGIJA

I. Atsiriboti nuo pasyviosios masės

Žemės referendumas davė tikrąjį vaizdą - Lietuvoje 85 procentai "vaikščiojančių lavonų", kaip sakė Vilius Bražėnas. Tokiai abejingųjų masei paveikti, reikia labai daug pastangų, pinigų ir laiko. Pirmučiausiai reikia mums, kurie dar laikome save padoriais piliečiais, žūt būt atsijungti nuo tos abejingųjų masės. Tuo tikslu rengiama piliečių SĄŠAUKA, kad atpažintume ir susirastume vienas kitą. Tik tokiu atveju galime pradėti struktūrizuotis ir derinti veiksmus.

Tikėtis, kad šiai misijai atlikti iš dangaus nukris koks nors lyderis ar mesijas, beprasmiška. O jeigu toks drąsuolis ir atsirastų, netrukus jis būtų sutrintas jų pačių rankomis, nes masės jame iėškotų tik trūkumų, o ne gerųjų savybių. Tą puikiai iliustruoja klimatas "feisbukinėje" erdvėje.

Tad paruošiamuosius žingsnius turės atlikti nedidelis kontingentas pasišventusių, beveik nežinomų eilinių piliečių, kurie turėtų veikti pusiau pogrindiniais principais ir pirmiausia savo giminių ir pažįstamųjų tarpe.

II. Sukurti alternatyvią informavimo sistemą (AIS)

Analizė rodo, kad praktiškai valdžią mums išrenka pensininkai ir vyresnio amžiaus žmonės. Būtent šiam kontingentui pagrindinis informacijos šaltinis yra televizorius ir jie balsuoja už tuos, kuriuos mato ekranuose. Visi kanalai pučia valdžios dūdą ir jiems neparankių žmonių paprasčiausiai neįsileidžia.

Tikėtis, kad artimiausiu laiku tautai pavyktų susigrąžinti klano užgrobtą nacionalinį transliuotoją, mažai tikėtina. Tenka kuo skubiau pradėti kurti savo alternatyvią informavimo sistemą. Yra paruoštos ir taktinių veiksmų gairės, su kuriomis kol kas bus supažindinami tik Sąšaukos aktyvistai. 

III. Sukviesti visuomeninį Seimelį

IV. Suderinti ryšius su emigrantais